Gargždų krašto muziejaus direktore Sigita BUČNYTE
Muziejininkė juokiasi: jos šeimos mitybos įpročiai nedaug skiriasi nuo tarpukariu (1918–1939 m.) gyvenusių gargždiškių. Anuomet kasdienė mityba nebuvo įmantri, daugiau nulemta gyvenimo būdo ir vietos. S. Bučnytės šeimoje prioritetas taip pat teikiamas tradiciniams patiekalams.
Ką byloja istorija?
„Manyta, kad tarpukariu kasdienis mitybos racionas buvo sudarytas iš žemės ūkyje užaugintų ir gaunamų maisto produktų – kiaulienos, sezoninių daržovių, vaisių. Reikšmingas šalia esantis Klaipėdos uostas, jame nustatytu laiku pasirodydavo pirkliai su žuvimi: stintomis, plekšnėmis ir pan. Tad patiekalai iš žuvies buvo dažni. Galbūt domėjimasis pamario krašto tradicijomis, kulinariniu paveldu lėmė ir tai, kad pati pradėjau vertinti žuvies patiekalus, jiems teikiu pirmenybę. Dėl uosto veiklos mūsų kraštą pasiekdavo ir prabangos prekės, pavyzdžiui, kava, saldainiai“, – pasakojo Gargždų krašto muziejaus direktorė S. Bučnytė.
Anot jos, iš tarpukario Lietuvos kulinarijos tyrinėjimų žinoma, kad ant šventinio vaišių stalo buvo galima rasti sausainių su obuoliais, meduolių, cukruotų spanguolių, saldainių iš želė, kompoto, giros, patiekalų iš mėsos. Muziejuje saugoma receptų knyga „Lietuvos virėja“, kurioje yra ir sulčių, ir įmantriausių desertų receptų.
Lietuviškos virtuvės tradicijos kildinamos iš valdovų, didžiųjų kunigaikščių, didikų (bajorų), vienuolių, miestiečių ir valstiečių virtuvės papročių. Vis dėlto yra žinių, kad būtent tarpukariu lietuvių mityba modernėja. „To meto šeimininkės idėjų sėmėsi iš Lietuvos didmiesčių, sostinės gyventojų, taip pat Lenkijos, Rusijos, Vakarų Europos. Jos neturėjo nei atitinkamų virtuvės įrenginių, nei prieskonių mišinių ar pusiau paruoštų produktų, taigi ir laiko, darbo bei išmonės kiekvienas patiekalas pareikalaudavo daugiau“, – įsitikinusi Sigita. Anot jos, svarbu nepamiršti ir to, kad tarpukario Gargžduose didelė dalis gyventojų – žydų tautybės asmenys. Taigi jų virtuvės tradicijos buvo nulemtos tikėjimo ir papročių.
Virtuvėje talkina vyrai
Pati pašnekovė akcentavo, jog savo meniu sunkiai įsivaizduoja be daržovių, sūrio. Triskart per dieną galėtų skanauti ir makaronų patiekalus. O iš gėrimų negali atsispirti kavai ir saldžiam desertui.
Sigita džiaugiasi, kad jos vyras Kastytis – puikus pagalbininkas virtuvėje. „Kartu planuojame, ką gaminsime, apsiperkame ir t. t. Jei reikia, vyras gali mane pavaduoti virtuvėje. Kepa pačius gardžiausius kepsnius! O 4 m. sūnus Karolis taip pat mėgsta sukiotis pašonėje: maišyti keksiukų, blynų tešlą. Indų plovimas – Karoliui pats didžiausias malonumas. Tik po tokios švaros akcijos reikia perplauti virtuvę, indus ir perrengti patį indų plovėją“, – juokiasi muziejaus direktorė.
Jos šeima labai vertina Sigitos virtą lęšių sriubą, keptą vištą, naminį pomidorų padažą, obuolių pyragą. „Mūsų sekmadienio tradicija – blynai arba vafliai. Keletą kartų bandžiau ją sulaužyti, tačiau likau nesuprasta. Beje, anksčiau būdavo, kad valgydavome ir žiūrėdami televizorių, tačiau gimus sūnui šio įpročio pamažu atsisakėme. Dabar susėdame prie bendro stalo: taip sveikiau, skaniau ir įdomiau. Atsiranda daugiau laiko ir dėmesio vienas kitam. Papasakojame naujienas, dienos įvykius, planuojame naujas veiklas“, – sakė Sigita.
Ji prisipažįsta dietų nesivaikanti ir jų nesilaikanti, tačiau visada stengiasi, kad keliskart per savaitę būtų sriubos, o prie karštųjų patiekalų – kuo daugiau daržovių, pačių įvairiausių salotų.
Vištienos salotos su vynuogėmis
Sigita šį receptą perėmė iš mamos. „Tai paprastos salotos su kiek netikėtais ingredientais“, – intriguoja pašnekovė.
Reikės 100 g vištienos krūtinėlės, 50 g gliaudytų natūralių saulėgrąžų, 100 g kininio kopūsto, 1 kekės žaliųjų vynuogių, druskos, pipirų, majonezo.
Virtą vištieną susmulkiname nedideliais gabaliukais, orkaitėje arba keptuvėje pakepiname saulėgrąžas (svarbu nesudeginti), supjaustome kininio kopūsto žaliąją dalį, vynuoges perpjauname ir, jei reikia, išimame sėklas (geriausia rinktis besėkles). Viską sumaišome ir skaniname žiupsneliu prieskonių ir šiek tiek majonezo (pagal skonį galima rinktis ir kitą padažą – galbūt sveikesnį). Geriausia salotas maišyti prieš pat tiekiant.
