Agluonėnų seniūnijoje namai virto tvartais
Agluonėnų seniūnijos gyventojai nebegali tvertis: srutų smarvė skverbiasi į jų kiemus ir namus. Lauke neįmanoma net skalbinių padžiauti. Seniūnijos telefonas netyla nuo gaunamų skundų. Ieškoti kompromiso akis į akį praėjusį penktadienį susitiko gyventojai, srutomis laukus laistantis ūkininkas Antanas Lučinskas ir netoli Agluonėnų įsikūrusios fermos UAB „Kontvainiai“ atstovai.
Nebeapsikenčia smarvės
Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė „Bangai“ pasakojo, kad žmonės suvokia gyveną kaime, tad nesitiki visiškai išvengti provincijos kvapų: „Tačiau šių metų rugpjūtį laukų laistymas srutomis per pačius didžiausius karščius išsekino ne vieno gyventojo kantrybę. Dėl to seniūnija buvo apipilta skundais iš Juodikių, Grobštų, Vanagų, Poškų ir kt. Nepasitenkinimą gyventojai seniūnijai išreiškė ir raštu, pastarąjį pasirašė apie 300. Šiemet srutomis buvo laistomi labai dideli plotai ir laistymo periodas, kaip pastebi žmonės, truko ilgiau nei įprastai.“
Vanagų kaimo seniūnaitė Dalija Mockienė patikino, kad jei išvažiuodama namuose palikdavo pravirus langus, tai vėliau pasijusdavo grįžusi it į tvartą. Neįmanoma buvo ir skalbinių džiauti. „Kiek galime kentėti tą smarvę?“ – retoriškai klausė moteris.
L. Tučienė UAB „Kontvainiai“ atstovams ir ūkininkui A. Lučinskui akcentavo, kad niekas pyktis nenori, juolab kad iki šiol sekėsi bendradarbiauti: tiek minėta bendrovė, tiek ūkininkas rėmė seniūnijos bendruomenės iniciatyvas. Tad dabar norima susitarti gražiuoju: sugyventi turi ir verslas, ir žemės ūkis, ir gyventojai, kurie nori jaustis saugiai ir gyventi švarioje bei sveikoje aplinkoje.
Nebuvo kitos išeities
UAB „Kontvainiai“ valdybos pirmininkas Valdemaras Sadaunykas „Bangai“ pasakojo, kad nuo jų fermos, kurioje dabar auginama 11 tūkst. kiaulių, nemalonūs kvapai galėtų sklisti tik nuo ventiliacijos, išmetamo oro iš fermos. Šalia jos nuo seno yra įrengti ir didžiuliai srutų laikymo rezervuarai, tačiau, anot V. Sadaunyko, į rezervuarus patekus srutoms paviršius išdžiūsta ir susidaro plėvelė, tad ypatingai intensyvaus kvapo nėra. „Šie rezervuarai buvo ir anksčiau, gyventojai nesiskundė. Srutas mes atiduodame ūkininkui A. Lučinskui, už tai pinigų negauname, bet perleidžiame turto nuosavybę ir jis prisiima atsakomybę. Kaip suprantu, gyventojų didžiausią nepasitenkinimą sukėlė tai, kad laukai buvo laistomi srutomis per karščius“, – kalbėjo V. Sadaunykas.
Ūkininko A. Lučinsko teigimu, laistymas srutomis per karščius vyko, nes nebuvo kitos išeities. Nukūlus laukus būtina užpilti srutomis tam, kad skaidytųsi visi šiaudai. Kadangi karščiai tęsėsi ilgai, nebebuvo galima ilgiau laukti. „Žinoma, laikui bėgant mes įsigysime srutovežių, tad srutos nebus pilamos ant žemės paviršiaus, o iškart įterpiamos. Tačiau vienas toks srutovežis kainuoja apie 120–130 tūkst. eurų. Dar reikia traktoriaus, kuris temptų tą srutovežį. Jo kaina apie 140–150 tūkst. eurų. Planuojame įsigyti šią techniką. Jei viskas gerai, galbūt jau po metų turėsime. Smarvės bus žymiai mažiau, tačiau kvapas vis tiek šiek tiek jausis“, – aiškino pašnekovas. Anot ūkininko, žemių tręšimas yra vienas iš efektyviausių būdų padidinti smėlingo dirvožemio derlingumą. Vadinasi, jo atsisakyti nelogiška.
Pažeidimų nėra užfiksuota
Agluonėnuose jau trejus metus gyvenantis ūkininkas A. Lučinskas srutas gauna ne tik iš UAB „Kontvainiai“, bet ir iš Vanaguose įsikūrusios UAB „Bridimekso veislininkystės ferma“. Kad ir kiek A. Lučinską gyventojai skundė aplinkosaugininkams, jokių pažeidimų nėra užfiksuota.
Kad ūkininkas įstatymiškai nenusižengia, patikino ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis specialistas Algimantas Pagojus: „Pagal Srutų laistymo ir mėšlo skleidimo taisykles draudžiama laistyti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. ir visais atvejais, jei žemė yra įšalusi. Laistymas srutomis ir mėšlo skleidimas taip pat yra draudžiamas nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Tad galima laistyti beveik visą vasarą. Beje, ūkininkui derinimo su žmonėmis reikia tik tada, jei ketinama laistyti savaitgalį ar švenčių dienomis arčiau nei 100 m iki žmogaus sodybos. Derinimo su seniūnu reikia, jei ketinama laistyti poilsio ir švenčių dienomis arčiau nei 300 m iki gyvenvietės.“
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys įsitikinęs, kad agluonėniškių problemą padėtų išspręsti šiuolaikinės technologijos. Yra daug priemonių nemaloniam kvapui panaikinti. Pavyzdžiui, probiotikai, jie turėtų būti naudojami srutų kaupimo rezervuaruose. Tačiau, žinoma, verslui tai būtų papildomos išlaidos. Kita vertus, Agluonėnų seniūnijos gyventojai irgi turi teisę pasimėgauti buvimu gamtoje.
- Agluonėnų seniūnijos seniūnė L. Tučienė akcentavo suprantanti, kad įstatymiškai daug kas leidžiama, tačiau būtina atsižvelgti ir į žmogiškąjį faktorių. Svarbu ir ūkininkui prižiūrėti savo techniką, nepalikti tuščių nešvarių srutų vežimo priemonių, skleidžiančių smarvę gyvenvietėje ar šalia jos, atsižvelgti į vėjo kryptį, rinktis išvežimo maršrutus toliau nuo sodybų ir gyvenviečių. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į darbuotojų atsakingumą, darbo kultūrą, kad su technika nelakstytų didžiuliu greičiu per gyvenvietę.
„Išklausius visas puses sutarta sudaryti srutų laistymo planus, nurodant vietas, datas ir paviešinant šią informaciją, kad ir gyventojai galėtų planuoti savo laisvalaikį. O bendruomenės valdybai pavesta inicijuoti mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo punktų keitimą dėl laistymo esant aukštai oro temperatūra, dėl įterpimo terminų trumpinimo bei dėl atstumų iki sodybų ir gyvenviečių. Bus kreipiamasi į atitinkamas ministerijas“, – apibendrino L. Tučienė.
