Aukšta tvora nuo vilkų neapsaugojo
Šiemet į rajono Savivaldybę kreipėsi 12 gyventojų dėl vilkų sudraskytų 37 naminių gyvūnų. Iš aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos antrus metus bus išmokėta dalinė kompensacija. Pernai ūkininkams, praradusiems 36 gyvulius, išmokėta 14 271 Lt. Tačiau vieną šios savaitės naktį vilkai, įveikę tvirtą ganyklos tvorą, paklojo apie 20 ėriavedžių.
Atokesnėse seniūnijose gyvenantys ūkininkai kas rytą nuogąstauja, ar naktį nebus ganykloje puotavę vilkai. Judrėniškiai, girdėdami naktimis kaukiančius vilkus, savo prieauglį gano miestelyje. Šioje seniūnijoje, taip pat Veiviržėnų, dideli miškų masyvai, todėl vilkai pridarė daug žalos. Šiemet plėšrūnai su jaunikliais medžioti atkako ir į Endriejavo seniūniją. Čia papjovė 17 avių ir 2 telyčias. Vienas ūkininkas neteko 10 švelniavilnių.
Šiais metais vilkai rajono kaimuose sudraskė 7 buliukus, 5 telyčias, 23 avis, veršelį ir ožką. Į rajono Savivaldybę kreipėsi 12 gyventojų dėl dalinės žalos kompensavimo. Rajono ekologas 
Remigijus Alšauskas įspėjo, jog kaimo žmonės saugotų savo gyvulius: juos laikytų aptvertus, nakčiai sugintų į tvartus. Ūkininkai saugo gyvulius, o vilkus – įstatymas. Pasak R. Alšausko, pernai Klaipėdos regione leista sumedžioti 2 vilkus. „Jeigu tikėtume apskaitos metodika, šalyje yra 250 vilkų. Manyčiau, kad seniūnijose, kuriose šie plėšrūnai daro didelę žalą, reikėtų leisti medžioti daugiau“, – pirmadienį kalbėjo ekologas.
Tačiau trečiadienį jis tapo dar griežtesnis: tą rytą Judrėnų seniūnijoje, Dariaus kaime, pamatė sukrečiantį vaizdą. Vilkų perkąstomis gerklėmis, išplėštais šonais ir žarnomis, kruvinos gulėjo avys. Kelios buvo nuskendusios griovyje, kitos nugaišusios daržinėje. Stipriai apdraskytų dar buvo gyvų, bet jas reikėjo skersti, kad nesikankintų. Radus šias masines skerdynes, suskaičiuota, kad vilkai sudorojo 20 ėriavedžių. Tačiau nespėta apžiūrėti visos bandos, kurioje buvo apie 60 avių. Išgąsdinti, drebantys gyvuliai įlindo į krūmus. Gali būti ir daugiau sužalotų.
„Per daugelį metų tiek vilkų sudraskytų gyvulių neteko matyti, – prisipažino R. Alšauskas, patyręs medžiotojas. – Žiaurus vaizdelis.“
Kaimo žmonėms nuolat kartodavęs, kad reikia saugoti savo gyvulius, dabar susimąstė: avių šeimininkas Evaldas Ruškys taip rūpestingai saugojo jas. Ganyklą jis buvo aptvėręs pustrečio metro aukščio tinkline tvora, o jos apačią sutvirtinęs akmenimis ir rąstgaliais. „Vis dėlto vilkai rado durpingą vietą, nustūmė akmenis ir, išrausę urvą, įlindo į ganyklą. Čia ganėsi ir elniai, bet plėšrūnai pasirinko lengvesnį grobį“, – pasakojo R. Alšauskas.
Apstulbintas ekologas pažadėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, jog leistų vietiniams medžiotojams naikinti vilkus ne medžioklės sezonu, kad apsaugotų savo bandas.
Judrėniškis veterinarijos gydytojas, ūkininkas Dainius Vilkas neslėpė, kad jį sukrėtė šis įvykis. Vyras pasakojo, kad per ūkininkavimo metus plėšrūnai sudraskė apie 20 jo galvijų: „Mūsų krašte daug vilkų, nes dideli miškų masyvai. Gali būti, jog čia gyvena apie 15–20 šių plėšrūnų. Gyventojai pastebi vakarais iš miško išeinančius į medžioklę.“ Pašnekovo manymu, E. Ruškio avis ganykloje galėjo medžioti visa vilkų šeimynėlė. „Reikėtų medžiotojų klubams, medžiojantiems Judrėnų seniūnijoje, leisti savo medžioklės plotuose nušauti bent po vieną vilką“, – kalbėjo D. Vilkas.
