Ar apgirtusius žmones politikams lengviau vairuoti?
Degalinių operatoriams susirūpinus, kad jie praras savo pajamas iš prekybos alkoholiniais gėrimais, Seimo nariai labai geranoriškai ir įsijausdami į skriaudžiamo verslo padėti iš karto ėmėsi veiksmų. Buvo pateikti net skaičiai, kad degalinėse parduodama apie 2 proc. visų alkoholinių gėrimų ir, kad, uždraudus prekybą alkoholiu degalinėse, labai išaugs nelegali prekyba alkoholiu, kuri esą ir dabar yra labai didelė.
Na, tuos 2 proc., net jei jie visi be išimčių pereitų į nelegalią rinką, vargu ar būtų galima vadinti reikšmingu nelegalios rinkos augimu. O ta neapskaityta (net ne nelegali) alkoholio rinka Lietuvoje sudaro maždaug 6 proc. Todėl net ir teoriškai, nelegali rinka galėtų išaugti iki 8 proc. Be to ne viename ekspertų susitikime Vidaus reikalų ministerijos struktūrų atstovai aiškiai pabrėžė, kad, skirtingai nei tabako gaminiai, nelegalus alkoholis Lietuvoje nėra reikšminga problema.
Už širdies griebia nuoširdus Seimo narių susirūpinimas kaimo žmogumi. „Daugelyje miestelių degalinės yra likusios vienintelės vietos, kur žmonės gali legaliai įsigyti alkoholio“, – BNS teigė J. Požela. Įdomu ar su tokiu pat rūpesčiu yra rūpinamasi, kiek kaimuose yra užtikrintas susisiekimas autobusais su rajonų centrais, kur žmogui reikia nuvykti pas šeimos gydytoją, kokia galimybė tuose miesteliuose, kurių alkoholio aprūpinimu taip rūpinamasi, naudotis bibliotekomis, pažiūrėti filmą ar spektaklį kultūros namuose, galų gale gauti gydymą priklausomam asmeniui ir pan. Gerai prisimenu politikų „rūpestį“ ekonominės krizės metu, kai buvo siūloma piginti alkoholį, nes praradę pajamas žmonės nebeišgali nusipirkti alkoholio.
Visa tai vyksta šalyje, kuri Pasaulio sveikatos organizacijos yra paskelbta trečiąja pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 m. gyventojui.
Siūlymai vis ką nors atidėti geresniems laikams nuolat registruojami nepasiant to, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymo pirmasis sakinys teigia: „Šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui…“ Jei prekybos alkoholiu degalinėse termino pratęsimas kaip nors prisideda prie šio tikslo – žemai lenkiu galvą. Jei ne, tai tokie siūlymai tiesiog prieštarauja įstatymo tikslui. Tai kažkas panašaus, kaip Baudžiamajame kodekse numatyti premijas ir būsto įsigijimo lengvatas už prievartavimą ar žudymą.
Visa tai vyksta, kai Lietuva jau turi detalią situacijos analizę ir jau savo, o ne kitų šalių patirtimi gali pasakyti, kad alkoholinių gėrimų apribojimai sumažino jų vartojimą, sumažino ligų ir mirčių skaičių ir beveik nedaro įtakos nelegaliai rinkai. Šiems tyrimams atlikti valstybė skyrė finansinius ir administracinius resursus, tačiau kaip visada geriau vadovautis „VBS“ agentūros pranešimais, kuriuose teigiama: draudimais nieko neišspręsi ir taškas.
O pabaigai jei jau pageidaujate, šiek tiek geopolitikos. Nežinau, kiek atidžiai stebite įvykius Rusijoje, tačiau jei vis tik esate atidūs, turėjote pastebėti, kad kol situacija Rusijoje buvo santykinai stabili ir visuomenė nekėlė didesnės grėsmės ten esančiai valdžiai, alkoholinių gėrimų prieinamumas buvo nuolat mažinamas, apribota reklama, didinamos kainos ir pan. Dabar, kai kyla reali visuomenės nepasitenkinimo ir bruzdėjimų grėsmė – degtinė piginama. Galima tik paspėlioti kodėl. Oficialiai tegiama, kad dėl krizės. Tuo tarpu jei prisiminti du ilgesnį laiką trukusius reikšmingus mūsų tautos prablaivėjimus (vysk. M. Valančiaus laikais ir M. Gorbačiovo antialkoholinės politikos metu), po šių laikotarpių vyko labai reikšmingi valstybės kūrimosi ar atsikūrimo reiškiniai. Manau, Rusijos strategai šias pamokas tikrai išmoko. O kokias pamokas išmoko mūsų politikai ir kam šiandieninėje geopolitinėje situacijoje reikalingi girti ir situacijoje nesigaudantys, bet labai lengvai per rinkimus perkami girtuoklėliai?
Aurelijus VERYGA
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas
