Vandens rodmenų tektų belstis į kaimyno vonią
Vonia – čia, o vandens skaitikliai pas kaimynus. Toks paradoksas gali ištikti vėžaitiškių šeimą, kuri dėl ES lėšomis naujai nutiestų vandens ir nuotekų tinklų turi pasikeisti vandens skaitiklius. Tačiau vandentiekininkai jiems vietą numatė bendrasavininkių namuose esančiame įvade. Prireikus užsukti vandenį ar nurašyti rodmenis, žmonėms tektų belstis pas kaimynus.
ES nublokštų į praeitį
Vėžaičiuose Ąžuolo gatvėje gyvenanti Bronė Lengvinienė su šeima centralizuotu vandentiekiu naudojasi jau 13 metų. Tačiau gatvei patekus į ES finansuoto vandens ir nuotekų tinklų plėtros projekto ribą, buvo atnaujinta tinklų linija. Nuo jos gyventojams reikia iš naujo prisijungti prie centralizuotų tinklų bei iš naujo įsirengti vandens skaitiklius. „Name esame du bendrasavininkiai. Tačiau vandentiekininkai abiejų namo aukštų skaitiklius nori įvesti vienoje vietoje – kaimynų namo dalyje pirmajame aukšte. Mums niekas nepaaiškino, kad taip bus. Liepė tik prisijungti prie tinklų, per pusę su kaimynais sumokėti“, – pasakojo ji.
Iki tinklų pertvarkos abi šeimos turėjo atskirus vandens skaitiklius. B. Lengvinienė teigė buvusi informuota, kad tokį projektą, kai abu prietaisai įrengiami ant vieno vamzdžio, parengė patys vandentiekininkai. Tačiau parengto projekto esą neteko matyti. Jo rengimą finansavo AB „Klaipėdos vanduo“. Moteris stebėjosi, kad ES remiamas projektas vietoje vakarietiškų standartų vėžaitiškius kaip tik grąžina į praeitį. „Skaitikliai numatyti kaimynų vonioje. Jie bus gal 1,5 metro iki lubų, už kurių jau yra mūsų patalpos. Negi neįmanoma skaitiklių įrengti ten?“ – klausė B. Lengvinienė. Esą ir kaimynai gūžčioja pečiais – kas bus, jei prieiti prie prietaisų reikės jiems nesant namuose? Vėžaitiškė baiminasi, kas būtų, jei ateityje santykiai su kaimynais pašlytų.
Išeičių yra
Tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos rajono Klientų aptarnavimo padalinio vadovas Steponas Siminauskas įsitikinęs, kad jei jau planuojama susipykti su kaimynais, tai buvo galima suplanuoti ir atskirą vandentiekio įvadą į namą. „Pagal parengtą projektą suderinta taip, kad skaitikliai dedami ant to paties įvado, kiek bebūtų savininkų. Greičiausiai jungiantis savininkai pasirinko pigiausią kelią. Jie net nevedė į namą naujo vamzdžio. Nutiesta tik atkarpa nuo šulinio iki senojo vamzdžio kaimyno teritorijoje“, – teigė S. Siminauskas. Paklaustas, kodėl tuomet vamzdžiams likus po senovei, senosiose vietose negali likti ir prietaisai, vadovas įvardijo būtinybę vadovautis Statybos techniniu reglamentu.
Tą patį patvirtino ir AB „Klaipėdos vanduo“ Pardavimų departamento direktorius Dangeras Aleksandrovas. „STR numato, kad vandens apskaitos prietaisas turi būti už pirmos namo sienos. Skaitiklis negali būti įrengtas ant kito po namą išvedžioto vamzdžio. Tokiu atveju yra tikimybė, kad prie kitos atšakos bus neapskaitomi prisijungimai. Vamzdis name eina palei tą pačią sieną? Tuomet gal bėdos ir nebūtų, jei nėra paslėptos kitos vamzdyno atšakos. Tuomet galima daryti logiškas nuolaidas“, – pripažino Pirkimų departamento vadovas.
Anot „Klaipėdos vandens“ atstovo, taip pat galima lauke išskirti įvadą ir įsirengti apskaitos mazgo šulinį. Tačiau toks patogumas kainuotų 800–2000 Lt.
Vandentiekininkas neneigė, kad kaimynystėje ar nepatogioje vietoje esančius skaitiklius vartotojai keičia vadinamaisiais kontroliniais skaitikliais. „Vartotojas gali jų turėti kiek nori, bet jie nėra atsiskaitomieji, nepatvirtinti metrologiškai. Tačiau vartotojai tokius naudoja ir kartą per metus sutikrina su pagrindinių skaitiklių rodmenimis“, – sakė D. Aleksandrovas.
