Baltijos kelyje stiprėjo ir mūsų rajono žmonių apsisprendimas pasirinkti laisvę
Per trisdešimt metų pasitvirtino suvokimas, kad Baltijos kelias – vieninga istorinė tautos valios ir jos siekių dvasinė išraiška. 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint Molotovo ir Ribentropo sutarties pasirašymo 50-ąsias metines, okupuotų Baltijos šalių žmonės patys savarankiškai surengė referendumą, kuriame vieningai pareiškė savo valią – siekti nepriklausomybės! Šį unikalų išskirtinės svarbos įvykį UNESCO įtraukė į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
Mūsų rajone pasirengimą Baltijos kelio akcijai organizavo ir gyventojų išvykimą koordinavo Klaipėdos rajono Sąjūdžio taryba bei Sąjūdžio grupės.
Bendrumo jausmas – nepakartojamas
Tų metų rugpjūčio 23-oji buvo trečiadienis, taigi darbo diena. Akcijos organizatoriai – Lietuvos Sąjūdis ir jam prijaučiančios visuomenės grupės baiminosi dėl to, kad vietos valdžia, priešiškai nusiteikę įmonių vadovai, kolūkių pirmininkai ta dingstimi gali neišleisti žmonių iš darbo arba nesuteikti transporto jiems atvykti į nustatytas vietas. Būta tokių atvejų, bet nedaug. Tuometė šalies valdžia akcijoje nedalyvavo, tačiau ir netrukdė. Retos išimtys, kai vienoje gretoje stovėjo buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir komunistų partijos sekretoriai.
Tebevirpa širdis nuo prieš 30 metų patirtų Baltijos kelio įspūdžių ir to bendrumo jausmo, keliais ir keleliais skubėjusių žmonių į automagistralę pareikšti, kad jie nori gyventi nepriklausomoje valstybėje. Baltijos kelias buvo tai, kada iš tikrųjų galėjai pamatyti, kas yra tauta, ir to daugiau nepakartosi. Tik pagerbsime įvairiomis žmonių bendrumo, vienybės, supratimo vienas kitam akcijomis, tokiomis, kaip būsima šių metų rugpjūčio 23-oji. Preliminariais skaičiavimais, Baltijos kelyje 1989 metais dalyvavo 200 tūkst. estų, 250 tūkst. latvių ir iki pusės milijono lietuvių.
Poreikis viešai pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą ir paskelbti, kad 1940 metų Baltijos šalių prijungimas prie TSRS buvo neteisėtas, sklandė jau nuo mitingo Vilniaus Vingio parke 1988 m. rugpjūčio 23 d. Visoje Lietuvoje ištisus metus vyko protesto renginiai. Gargžduose, Minijos slėnyje, surengtame mitinge tuo klausimu pasisakė Sąjūdžio nariai I. Varslauskas, J. Šimėnas, R. Žiobakas, TSRS liaudies deputatė Z. Šličytė, LKP sekretorius R. Stonys, buvo priimta rezoliucija, reikalaujanti paskelbti neturinčio juridinės galios pakto slaptuosius protokolus.
Mastas buvo milžiniškas
Pasirengimą Baltijos kelio akcijai organizavo ir rajono gyventojų išvykimą koordinavo Klaipėdos rajono Sąjūdžio taryba ir Sąjūdžio grupės. Atmetus kai kuriuos atvejus viskas vyko sklandžiai. Mūsų rajono ir Klaipėdos miesto grandinei organizatoriai paskyrė vietą Europos magistralės M-12 atkarpoje Pasvalio rajone.Šią magistralę dabar puošia kryžiai, koplytstulpiai, kiti paminkliniai Baltijos kelio akcentai.
To, kad į akciją pakils visa Lietuva, pareikšti nuomonės apie savo ateitį, neplanavo niekas. O ir jokie keliai nebuvo pritaikyti tam, kad tiek daug žmonių vienu metu suvažiuotų į vieną magistralę. Taip nutiko, kad mūsų rajono važiuojančiųjų kolona pateko į spūstis dar prieš Šiaulius ir kelioms valandoms užstrigo kamščiuose miesto gatvėse. Tiems, kas anksčiau buvo išvažiavę arba vyko nuosavu transportu, pasisekė – jie be vargo stojo į kelią šalia agluonėniškio tautodailininko Jono Čepo pastatyto paminklo.19 val. skambant dainai „Bunda jau Baltija“ ir nepasiekę automagistralės išlipo iš autobusų, susikabino rankomis su paskui važiavusiais telšiškiais, šiauliečiais, klaipėdiečiais. Žmonių grandinės nusitiesė iki magistralės – taip susidarė kelios Baltijos kelio atkarpos. Akcijos organizatoriai ir dabar stebisi, kad jos mastas toks milžiniškas, bet nebuvo jokių nenumatytų situacijų ar konfliktų. Tokia buvo rimtis,žmonių dvasinė būsena ir susikaupimas.
Prasmingos akcijos sukaktys
Baltijos kelio didybę ir nemarumą liudija prasmingos akcijos sukakčių renginiai. Štai Baltijos kelio 15-mečio dieną žmonės vėl susitiko prie paminklų, virš magistralės praskrido lėktuvų eskadrilė. 20-mečio sukakties proga vėl uždegti laužai, į orą kilo sklandytuvai ir parasparniai,pabiro gėlių žiedai. Iš visų Lietuvos kampelių suvažiavę žmonės iš rankų į rankas perdavė broliams latviams gėlių puokštę.
Dar tebegyvename įspūdžiais iš Baltijos kelio 25-mečiui organizuotos „Baltijos kelio sąšaukos“, į kurią vyko ir gausus būrys gargždiškių, palydėtų iš Rinkos aikštės. Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas palaimino mūsų rajono delegacijos Kryžių kalne pastatyti vežamą kryžių.
Per visą magistralę buvo vežama Palinkėjimų dėžė būsimoms kartoms, jie bus sudėti į Didžiąją Baltijos kelio knygą. Su akcijos dalyviais susitiko buvę 1989 metų Baltijos kelio organizatoriai, Lietuvos Sąjūdžio vadovai, Seimo nariai, kiti politikai. Saločių muitinės punkte pastatyta stela Baltijos keliui atminti. Visuose minėjimuose dalyvavo ir mūsų rajono žmonės.
Už išskirtinius nuopelnus organizuojant Baltijos kelio renginius, aktyviausius Sąjūdžio dalyvius Baltijos Asamblėja apdovanojo padėkos raštais ir medaliais.
Šiemet taip pat rengiamas įspūdingas Baltijos kelio pakartojimas, o rugpjūčio 31 dieną tūkstančiai žmonių, kaip 1989-aisiais, vėl susikibs rankomis apkabindami Baltijos jūrą…
1989 m. Baltijos kelio dalyvių prisiminimai
Mokytoja Aldona Datkūnienė:
–Važiavome su savo automobiliu kartu su visa šeima – vyru Mindaugu, dukra Migle ir sūnumi Gintautu. Visi lėkė, skubėjo… Matėme vieną moterį, kuriai važiuojant senu automobiliu su sūneliu ne kartą teko semti iš balos ar kokio upokšnio vandenį, kad ataušintų perkaitusį variklį. Tačiau tądien susikibti rankomis vardan Lietuvos ir mūsų sesių – Latvijos ir Estijos – laisvės žmonėms buvo didžiausias ir brangiausias tikslas. Taip parodėme, kad mūsų tautos žino, ko nori, ir suvokia tai visos vienodai. Iš mūsų rajono beveik niekas nespėjo iki paskirtos vietos – prie Latvijos ribos, todėl sustojome kiek arčiau – trijų kelių kryžkelėje.
Man džiugu, kad ir mano buvęs mokinys Bronius Zaronskis dalyvavo Baltijos kelyje kaip lakūnas. Bronius yra kilęs iš Medinių kaimo Pasvalio rajone, kur ir Vileišių šeimos (trijų brolių Vileišių nuopelnai tautiniam atgimimui yra ypatingi: geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis caro pareigūnams yra teikęs ne vieną peticiją dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, jo brolis advokatas Jonas buvo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, o Antanas buvo gydytojas, prisidėjęs prie „Aušros“ bei „Rūtos“ švietimo draugijų, Lietuvių mokslo draugijos, pirmosios Vilniuje lietuviškosios dviklasės mokyklos įkūrimo – red. pastaba) šaknys. P. Vileišio paminklas prie Pasvalio mokyklos čia stovėjo net sovietmečiu, mokiniai visada jautė, kas yra tikra Lietuva, už kokią verta kovoti. Taigi žmogaus tapimas patriotu visada yra kažkuo pagrįstas. Tačiau ir tądien buvo žmonių, kurie verčiau pasirinko kasti bulves.
Geologui Ignui Vaičeliūnui kilo mintis Pajiešmenių k., Pasvalio rajone, kur buvo pagrindinė susirinkusiųjų į Baltijos kelią Klaipėdos rajono žmonių atkarpa, pastatyti paminklą, ir šią idėją įgyvendino kryždirbys Jonas Čepas. Dabar čia stovi koplytstulpis.
Klaipėdos rajono jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė:
–Su vyru Stasiu į Baltijos kelią išvažiavome „Žemaitės“ kolūkio paziku, kurį davė pirmininkė Ieva Meilienė. Į jį tilpo 18 žmonių. Mes buvom trisdešimtmečiai, jauniausi kompanijoje, kai kurie bendrakeleiviai dabar jau iškeliavę anapilin, tačiau su daugeliu dar ne kartą dalyvavome Baltijos kelio minėjimuose, nes kaskart prisiminti tą vienybės jausmą ir vėl jį iš naujo patirti yra labai brangu.
Ne tik iš tėvų, bet ir iš „Tėviškės“ draugijos Kaune, kurią abu būdami studentai lankėme, gavome patriotizmo skiepus prieš žmogaus sielą žlugdančią sovietiją, – nors jau esame karo ir pokario baisumų nepatyrusios kartos. Kai tik prasidėjo Sąjūdis, vyras, dirbdamas kolūkio automechaniku, veždavo Sąjūdžio spaudą, plakatus ir skrajutes iš Klaipėdos į Gargždus. Mes jau žinojome, ko norime ir ko siekiame. O tądien, kaip ir nemažas būrys iš Klaipėdos regiono, taip pat nespėjome Baltijos kelyje iki paskirtos vietos, nes specialiai trukdė Šiaulių milicininkai, bet jungėmės į didelę grandinės atšaką kitoje vietoje ir buvome Baltijos kelyje kartu su visais.
Užrašė Daiva BELIOKAITĖ
Aldona VAREIKIENĖ
