Perlojos legenda nepamiršta

Istorine praeitimi išsiskiriantis Perlojos kaimas Varėnos rajone vasarą sutraukia būrius poilsiautojų. Beveik prieš 105 metus perlojiečiai įkūrė parapijos gyventojų savivaldą (respubliką) ir ėmė tvarkytis savarankiškai. Neilgai ji gyvavo, bet liudija žmonių pat­riotiškumą, atsidavimą savo kraštui. Nuostabiausias nepriklausomos Lietuvos perlojiškių materialinės kultūros palikimas – bažnyčia ir paminklas Vytautui Didžiajam.

Vasarą į jaukų Perlojos kaimą užsukusiems poilsiautojams smalsu pažvelgti į svarbius istoriją, perlojiečių patriotiškumą liudijančius objektus – Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią bei paminklą Vytautui Didžiajam. Išgirdęs susimąstai, kad Lietuvos Respublikoje beveik prieš 105 metus buvo susikūrusi dar viena – Perlojos Respublika. Koks ryžtas, sąmoningumas, atkaklumas turėjo būti!
1918 m. lapkričio 13 d. perlojiečiai susirinkime nusprendė įkurti parapijos savivaldą ir tvarkytis savarankiškai. Perlojos savivaldai dar priklausė 10 parapijos kaimų. Ji turėjo įstatymų leidimo ir vykdomosios valdžios galias, savo kariuomenę, policiją, teismą ir netgi pinigus. Neilgai Perlojos Respublika savarankiškai tvarkė savo gyvenimą: 1919 m. gegužę atėjus Lietuvos kariuomenei, ginkluotai kulkosvaidžiais, perlojiečiai negalėjo apsiginti ir sudėjo gink­lus. Perlojos Respublika buvo panaikinta, bet faktiškai gyvavo iki 1923 m. Tų pačių metų sausį dalis Perlojos vyrų dalyvavo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijoje.
1926 m. vasarį be Lietuvos vadovybės leidimo perlojiškiai savo iniciatyva susikovė su lenkų kariuomene, kuri buvo okupavusi dalį Perlojos kitame Merkio upės krante. Tai paskutinis kartas, kai Perloja pasielgė savarankiškai. Perlojos savivalda buvo panaikinta prijungus ją prie Nedzingės valsčiaus.
Perlojos šauliai, minėdami Lietuvos Respublikos dešimtmetį ir Perlojos kovas už nepriklausomybę, 1928 m. nusprendė pastatyti Laisvės paminklą, bet parapijiečiai pirma savo lėšomis ir pastangomis pastatė bažnyčią, kuriai plytas pagamino patys. Ją puošia valstybiniai ir patriotiniai akcentai: Vytis, Gedimino stulpai, Jogailaičių kryžius, Trispalvė, Vytauto Didžiojo portretas, Lietuvos ir ateitininkų himnas, taip pat romantinis kunigaikštis Perlius su lozungu „Už Perloją ir visą Lietuvą“.

1931 m. liepą buvo pastatytas ir atidengtas Vytauto Didžiojo paminklas. Perlojoje jis yra aukščiausias iš visų šiam kunigaikščiui pastatytų pamink­lų Lietuvoje. Toks didingas ir galingas, kad niekas negalėjo jo nugriauti sovietmečiu. Autorius – Petras Tarabilda, architektas – Stasys Neliubšis.
Postamentą puošia užrašas: „Vytaute Didysis! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.