Jei Vydūnas gyventų dabar, būtų laikomas progresyviu
Prisiminimų vakaras I. Simonaitytės verandoje
Balandžio 20 d., ketvirtadienį, 18 val. Priekulėje, Ievos Simonaitytės vasarnamio verandoje, svečiuosis visuomenininkas, Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtojas Saulius Sodonis iš Žemaičių Naumiesčio muziejaus. Prisiminsime žymius ir nusipelniusius Mažajai Lietuvai asmenis.
Šiemet minime ne tik Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-ąsias metines, bet ir Vydūno 155-ojo gimtadienio sukaktį. Ta proga prisiminkime Vilhelmo Storostos (Vydūno) gyvenimą, veiklas ir pasaulio suvokimą, kurį jis dar gyvendamas Kintuose atrado ir aiškino savo filosofiniuose veikaluose bei dramose, kurias pats ir režisuodavo. Jeigu Vydūnas gyventų šiais laikais, būtų laikomas labai progresyviu ir naujovišku lietuviu. Jis buvo vegetaras, užsiiminėjo joga, pats modeliavo savo drabužius ir domėjosi rytų filosofija. Tai darė prieš daugiau nei šimtą metų, tad nenuostabu, kad dėl savo gyvenimo būdo ir netradicinės filosofijos tapo žymus.
Muziejininkas S. Sodonis pasidalins savo atsiminimais ir įspūdžiais, kaip devyniasdešimtųjų pradžioje pavyko parvežti Vydūno arfą ir Rambyno kalno papėdėje esančiose kapinaitėse perlaidoti Vydūno palaikus.
„Likimas buvo maloningas, suteikdamas galimybę prisidėti prie Vydūno sugrįžimo į Tėvynę praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, – teigia S. Sodonis. – Dabar daugelis dalykų atrodo lyg savaime suprantami, kai tuo tarpu anuomet reikėjo išmonės ir drąsos, nes tik Atgimimo aušroje radosi galimybė puse lūpų pradėti kalbėti apie Vydūną, kuris mokė mylėti save, savo žmones bei Tėvynę. Tokia pozicija sovietinėje sistemoje buvo neįmanoma ir už tai net baudžiama…Tuomet daugelį dalykų teko patirti asmeniškai ir su bendraminčiais nemažai nuveikti. Vienas iš tokių darbų – Vydūno sugrįžimas. Daug prie Vydūno sugrįžimo prisidėjo tuomet Priekulėje gyvenęs šviesaus atminimo Kazys Budginas, nemažai nuveikęs Mažosios Lietuvos kultūros lauke.“
Mažosios Lietuvos enciklopedijoje apie K. Budginą pateikiama informacija: 1978–1989 dirbo Priekulės paminklų dirbtuvėse. Sukūrė ir pastatė medinę kompoziciją Priekulės spaustuvininkui Johannui Friedrichui Schrederiui, paminklinius akmenis spaustuvininkui Jurgiui Traušiui, spaudos bendradarbiui Viliui Kučiui. K. Budgino iniciatyva pradėti tvarkyti Priekulės Vingio ir Kliošių parkai. 1984 m. su Vilniaus universiteto dėstytoju Domu Kaunu ir mokytoja Edita Barauskiene įsteigė Priekulės knygos bičiulių klubą ir jam vadovavo. Nuo 1988 m. Vydūno draugijos narys su S. Sodoniu ir Šarūnu Laužiku parvežė iš Talino surastą Vydūno arfą, daug prisidėjo steigiant Vydūno muziejų Kintuose.
Akvilė EGLINSKAITĖ
Simonaitytės memorialinio muziejaus vadovė
