Iš sutaupytų lėšų – premijos biudžetininkams
Kam kalakutas, kam kalendorius, kam prabangi vakarienė ir koncertas, o kažkam ir premijos – jau praėjusias didžiąsias metų šventes verslo sektorius pasitiko įvairiai: pagal galimybes. „O kokie metai buvo valdininkams, biudžetininkams?“ – klausia „Bangos“ skaitytojai.
Jau rašėme, kad šv. Kalėdų proga Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojams buvo išmokėtos 100 Eur premijos. Taip pat darbuotojai linksminosi vakarėlyje, kuriam skirta 8 000 Eur Savivaldybės biudžeto lėšų. Domėjomės, ar švietimo, kultūros, sporto sektoriaus biudžetinių įstaigų darbuotojai metų sandūroje taip pat buvo finansiškai paskatinti.
Vadovai liko pamiršti?
Švietimo sektoriuje situacija skirtinga. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Irena Pintverytė teigė, kad visiems pedagogams buvo sumokėta už papildomus darbus. Taip pat skirtos 24 proc. pareiginės algos dydžio premijos. „Įstaiga buvo sutaupiusi darbo užmokesčio lėšų. Pedagogų darbas sunkus – jie nusipelnė“, – kalbėjo I. Pintverytė.
Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius Julius Gindulis informavo, kad mokytojams, suderinus su profesine sąjunga, darbo taryba, buvo sumokėta už padidintą krūvį, vaikų pasiekimus, gerosios patirties sklaidą. O likusiems, kurių darbo užmokesčiui lėšas skiria Savivaldybė, buvo išmokėtos priemokos iki 15 proc. pareiginės algos dydžio. Pats direktorius prisipažino jokios premijos negavęs, nes ją įstaigos vadovui galėtų paskirti tik Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Tą patį patvirtino ir Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Grimalis. Šios įstaigos pedagogai net nepamena, ką reiškia premija. Pastarąją paskutinį kartą gavo gal 2007-aisiais metais. „Šiemet išmokėjome tik po kelis procentus už papildomus darbus. Perskirstant lėšas mūsų įstaigai ir taip trūko 68 tūkst. Eur. Galbūt kai pasikeitusi finansavimo tvarka įsibėgės, viskas susistyguos“, – vylėsi A. Grimalis.
Gargždų atviro jaunimo centro direktorė Inesa Gaudutytė patikino, kad jų įstaigoje premijos metų pabaigoje nebuvo mokamos.
Siekia iki kelių šimtų
Sporto sektoriuje nuotaikos tarpušvenčiu buvo pakilesnės. Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Sporto centras direktorius Vaidas Liutikas „Bangą“ informavo, kad mokėjo darbuotojams premijas didžiųjų švenčių proga už papildomus darbus ir už pasiektus labai gerus rezultatus iš sutaupytų darbo užmokesčio lėšų ir surenkamų lėšų už paslaugas (šiemet viršyta apie 20 proc. planuotų).
Vienam darbuotojui, dirbančiam puse etato, išmokėta 100 proc. pareiginės algos dydžio premija. Jis papildomai atlieka ir nenumatytus darbus. Kai kuriems darbuotojams premijos siekė ir 40, ir 50 proc. pareiginės algos dydžio. Visiems kitiems darbuotojams, nepriklausomai nuo krūvio, premijos siekė 30 proc. atlyginimo.
Gargždų sporto mokyklos direktorius Antanas Blinstrubas pasakojo, kad premijų šv. Kalėdoms nebuvo, tačiau prieš Naujuosius metus iš sutaupytų lėšų dirbantieji pirminėse pareigose – aptarnaujantis personalas, mokytojai, administracijos darbuotojai – už metų rezultatus ir papildomus darbus buvo paskatinti finansiškai. A. Blinstrubas, paprašytas, įvardinti piniginę išraišką, atsakė: „Premijos svyravo nuo 80 iki 300 Eur. 300 Eur premijas gavo kokie 5 asmenys.“
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė informavo, jog Visuomenės sveikatos biuras mokėjo premijas 12 specialistų iš uždirbtų lėšų ir iš Skuodo rajono savivaldybės lėšų (už darbą Skuodo rajone).
Paskatina pagal nuopelnus
Socialinės paramos skyriaus vedėjos Dalios Gumuliauskienės žiniomis, pagal galimybes, atsižvelgiant į sutaupytas darbo užmokesčio fondo lėšas, buvo išmokėtos premijos visų socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams. Premijos dydį, atsižvelgdamas į darbo rezultatus, darbuotojo indėlį į įstaigos veiklą, nustato įstaigos vadovas.
Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė sakė, jog kasmet stengiasi darbuotojus paskatinti už gerą darbą, todėl metų pabaigoje iš sutaupytų (dėl nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų) darbo užmokesčiui skirtų lėšų moka premijas. „Premijos yra skirtingo dydžio ir skiriamos pagal nuveiktus darbus, darbo krūvius. Atsižvelgiama į projektinių veiklų įgyvendinimą, savanorišką veiklą organizuojant renginius, paskaitų, seminarų, mokymų vedimą ir pan. Anot V. Lygnugarienės, premijų dydis svyravo nuo 20 iki 70 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. „Socialinių paslaugų sektoriuje atlyginimai nėra labai dideli. Tai ne verslo įmonė, todėl ir premijos atitinkamos. Tam žmogui, kuris dirba tik du mėnesius, aš negaliu skirti 70 proc. premijos, todėl paskatinimai skyrėsi“, – argumentavo pašnekovė.
Kultūrininkų situacija skirtinga
Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis teigė neturįs informacijos, kad kultūros įstaigos gruodžio mėnesį išsimokėtų premijas. „Įstaigos, kurios turėjo sutaupytą darbo užmokesčio fondą, labai nežymiomis dalimis pakėlė atlyginimo pastoviosios dalies koeficientą, kad truputį išlygintų skirtumus, atsiradusius tarp tą patį darbą dirbančių darbuotojų dėl anksčiau buvusios kultūros ir meno darbuotojų atestacijos ir pasikeitus darbo užmokesčio įstatymui privalomai perskaičiuotų koeficientų“, – paaiškino jis.
Kretingalės kultūros centro direktorė Daina Magdušauskaitė atvirai sakė, kad liūdna, bet galimybės paskatinti darbuotojus finansiškai neturėjo: „Mums ir taip trūko darbo užmokesčio fondo.“
Vėžaičių kultūros centro direktorei Almai Slušnytei pavyko sutaupyti darbo užmokesčio fondo lėšų ir darbuotojai, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus, buvo paskatinti finansiškai 10–20 proc. pareiginės algos dydžio premijomis.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė informavo, jog Turizmo informacijos centras premijų nemokėjo.
Metų pabaigoje išleidžia iki paskutinio cento?
- Subalansuotas biudžetas vienas iš svarbiausių kiekvienos tiek biudžetinės įstaigos, tiek privačios bendrovės vadovo uždavinių. Sklando kalbos, esą biudžetinių įstaigų vadovai visus metus taupo lėšas, o metų pabaigoje pradeda vykdyti didžiausius pirkimus, mokėti premijas, kad tik neliktų skirtų lėšų, nes esą kitu atveju jų neteks – reikės grąžinti Savivaldybės biudžetan. Ko vertos šios kalbos, teiravomės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjos Irenos Gailiuvienės.
„Biudžetiniai metai baigiasi gruodžio 31 d., natūralu, kad metams skirtas lėšas biudžetinių įstaigų vadovai stengiasi išleisti. Juk finansavimo poreikis dažniausiai viršija biudžeto galimybes. Biudžetinių įstaigų vadovai yra asignavimų valdytojai. Jie atsakingi už racionalų ir ekonomišką skirtų asignavimų panaudojimą. Biudžeto sandaros įstatyme apibrėžtos asignavimų valdytojų pareigos, teisės ir atsakomybė. Mes tik primename, kad sutaupytos lėšos pirmiausia būtų naudojamos įsiskolinimams dengti ir įsiskolinimai metų pabaigoje nedidėtų.
Pagal pateiktas ataskaitas matyti, kad yra biudžetinių įstaigų, kurios išleido arba beveik išleido visas metams skirtas lėšas, bet yra ir neišleidusių. Negalima teigti, kad įstaigos grąžina į biudžetą lėšas. Jei įstaiga visų skirtų lėšų neišleidžia, lėšos lieka biudžete ir naudojamos kitais metais“, – aiškino I. Gailiuvienė.
Gargždų atviro jaunimo centro direktorė Inesa Gaudutytė patikino, kad nėra reikalavimo „nusinulinti“. „Žinoma, jeigu visus metus esame suplanavę kažkokį pirkinį veiklai, pavyzdžiui, projektorių, kurio negalime įsigyti per metus, nes neužtenkame lėšų, jas stengiamės pataupyti ir įsigyjame 4 ketvirtyje. Vadovas įstaigoje turi mąstyti taip pat, kaip tvarkosi savo namuose – ūkiškai ir ekonomiškai. Gruodį neįsigijome jokių stambių (ilgalaikio turto) pirkinių. Mūsų išlaidos pirkiniams spalį buvo didesnės 637,47 Eur negu gruodžio mėn.“, – palygino I. Gaudutytė.
Gargždų sporto mokyklos direktorius Antanas Blinstrubas antrino, jog nėra vykdoma jokia „nusinulinimo“ programa. Jei lėšų lieka, jos paprasčiausiai perkeliamos į kitus metus. „Gruodį turėjome daugiau pirkimų iš spec. lėšų, nes tėvai už paslaugas didžiausią dalį sumos dažniausiai sumoka prieš metų pabaigą, tad įsigijome mažaverčio inventoriaus“, – kalbėjo pašnekovas.
