Ministrą vežėsi parodyti rajono šiukšlių

Klaipėdos rajone viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas praėjusią savaitę domėjosi čia veikiančia atliekų tvarkymo sistema. Ministerijos delegacijos iš Vilniaus sulaukusi Savivaldybė šį vizitą vertina kaip viltį išsivaduoti iš Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro spaudimo. Savarankiškai atliekas rūšiuoti pradėjęs Klaipėdos rajonas jau kurį laiką susiduria su trukdžiais ir tvirtina, kad „pagaliai į ratus“ – kaina, kurią moka už iš KRATC atimtas pajamas. Po šios viešnagės ministras K. Trečiokas stojo rajono pusėn.

Taupymo planas stringa

„Bangoje“ ne kartą rašyta apie Klaipėdos rajono savivaldybės nesutarimus su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC). Pastarosios įmonės akcininkės yra 7 regiono savivaldybės, bet 90 proc. akcijų valdo Klaipėda. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus būtent KRATC turėtų tvarkyti visas septyniose regiono savivaldybėse susidarančias atliekas, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė ėmė maištauti. Aiškindami, kad KRATC nepagrįstai pakėlė „vartų mokestį“ (mokestis už toną į sąvartyną įvežamų šiukšlių), rajono politikai apsisprendė sumažinti KRATC`ui vežamą atliekų kiekį – nuo šių metų didžiąją dalį rajono šiukšlių rūšiuoja kita Savivaldybės samdoma įmonė.

Paskelbus viešųjų pirkimų konkursą mišrioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, jį laimėjo UAB „Ekonovus“. Ji Gargždų pramoniniame rajone įsirengė atliekų rūšiavimo liniją ir įsipareigojo paslaugą teikti mažiausiai trejus metus. „Ekonovus“ perdirbti netinkamas mišrias komunalines atliekas iškart planavo deginti „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje uostamiestyje. Rajono politikai irgi džiūgavo, esą nauja ir kaip tik greta rajono esanti gamykla puikiai pasitarnaus.

Deja, lūkesčiai pasirodė perdėti. „Fortum Klaipėda“ atsisako priimti visas rajone susidarančias mišrias atliekas. Toks sprendimas „Gargždų švaros“ ir „Ekonovus“ atstovams yra esą daugiau negu keistas, mat už deginimo paslaugą gamyklai mokama. Birželį ir liepą deginti leista atvežti iki 200 t atliekų per mėnesį, nors realiai po rūšiavimo tam tinkamų atliekų yra keliskart daugiau.

Nepriimtas šiukšles vis tiek reikia vežti į KRATC sąvartyną Dumpiuose, mokėti po 39,21 Eur už toną, o iš ten tos pačios šiukšlės į „Fortum Klaipėda“ vežamos be trikdžių.

Tonos nuostolis – 4 Eur

Su susidariusia situacija ministrą K. Trečioką ir kitus ministerijos atstovus supažindino Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus ir kt. „Atliekų deginimo gamykla „Fortum Klaipėda“ vis mažina kvotą, kiek įmonė jiems gali atvežti šiukšlių. Žiemą dar leido 400 t, o vasarą – vos 200 t per mėnesį. Mūsų žiniomis, tuo pat metu atliekos į Klaipėdą deginti yra vežamos iš Vilniaus ir Alytaus, o vietinių nepriima. Tai nelogiška“, – įsitikinęs S. Karbauskas. Anot jo, sąlygas diktuoja KRATC.

Konkursą paslaugai teikti skelbusi VšĮ „Gargždų švara“ jau sulaukė žodinio UAB „Ekonovus“ vadovų kreipimosi, kad rūšiuoti atliekas tapo nuostolinga, ir sutartį norima nutraukti.

UAB „Ekonovus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimundas Čigas neslėpė, kad kiekviena į rūšiavimo liniją atvežta tona šiuo metu padaro 4 Eur nuostolį. „Praėjusį mėnesį per įrengimus praėjo apie 1 100 t atliekų, iš kurių deginti nuvežėme tik iki 200 t, dar apie 20 t buvo tinkamos kompostuoti. Visos kitos atliekos išvežtos į sąvartyną. Kam išrūšiuoti ir vėl vežti į bendrą sąvartyną?“ – stebėjosi jis.

Įvertino investicijas

„Ekonovus“ į šią atliekų rūšiavimo liniją Gargžduose investavo apie 115 tūkst. Eur, tačiau riziką įvertino iš karto. Jei sandoris su Savivaldybe būtų nutrauktas, įrengimus įmonė naudotų gretutinei veiklai – vien tik pakuotėms rūšiuoti.

Ministerijos delegacija specia­liai vyko į Gargžduose esančią atliekų rūšiavimo teritoriją ir įsitikino investicijų rimtumu.

K. Trečiokas priminė, kad biokurą ir atliekas deginanti bei šilumos energiją gaminanti „Fortum Klaipėda“ gamykla pastatyta privačiomis suomių kapitalo investicijomis, taigi ir įtaką jos sprendimams vargu ar galima padaryti. Ministras pripažino, kad tik vėliau apsižiūrėta, jog tokių energijos gavybos objektų valstybė visiškai nekontroliuoja. Taigi pastarosios galimai neužtikrina pigesnės energijos, kaip žadėta. Todėl dar pernai Vyriausybė apsisprendė, kad statomos atliekų deginimo gamyklos turės gauti valstybinės reikšmės statusą ir 51 proc. bus kontroliuojamos valstybės.