Priekuliškiai tiesė pagalbos ranką didvyriškiems ukrainiečiams

Tradicinis „Šiupinio virimo čėsnis“ praėjusį šeštadienį Priekulėje nebuvo toks spalvingas, triukšmingas ir gausus kaip ankstesniais metais. Kelintą dieną plūstančios informacijos apie Ukrainoje prasidėjusį karą fone vyko kitokio formato renginys – solidarumo su ukrainiečiais akcija. Priekulės kultūros centro komanda pakvietė miesto bendruomenę ir svečius ragauti šiupinio ir aukoti. Renginio metu buvo paaukota 1 122,40 Eur, kurie perduoti Ukrainos „Caritui“.

Atsvara karo beprotybei
Pasak Priekulės kultūros centro Ernsto Vicherto teatro režisieriaus Donato Savickio, nuo senų laikų šiupinio virimas buvo pasidalijimo ir aukojimo vienas kitam pavyzdys. „Mes nusprendėme kviesti miesto bendruomenes į Ukrainos palaikymo akciją – Šiupinio šventės dalyviai tiesia pagalbos ir vilties ranką už laisvę kovojantiems broliams ukrainiečiams. Kiek galėsime, tiek padėsime, – kalbėjo režisierius. – Tai stipriau nei tradicinės šventės organizavimas.“
Įprastinėje Priekulės renginių erdvėje – Turgaus aikštėje – rinkosi miestelėnai ir svečiai, nors ne taip gausiai kaip seniau, ir ne tokiais linksmais veidais. Tai, kokia skaudi realybė, liudijo kai kurių renginio dalyvių rankose Ukrainos valstybę simbolizuojančios vėliavėlės. Ukrainietiškų ženklų turėjo ir susibūrusios bendruomenės.
Susirinkusieji galėjo džiaugtis, kad tokie privilegijuoti – turėjo galimybę susiburti šventėje, pajausti bendruomeniškumą, kai Ukrainos žmonės patiria baisumus. Pasak D. Savickio, kai kas Lietuvoje šiemet atsisakė Užgavėnių šventės. Tačiau gyvenimas turi vykti – kultūra, menas, gėris, pagarba vienas kitam – atsvara karo beprotybei.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Česlovas Milošas sakė, kad „net jei pasaulio pabaiga, mes vis tiek turime sodinti savo obelis“. Tai mūsų pareiga.

Šventė kitaip
Šį kartą renginyje nešurmuliavo persirengėliai – E. Vicherto teatro aktoriai neapsirengė sceninių kostiumų – atsisakyta teatralizuotos programos, nors buvo ruoštasi. „Šiemet „Šiupinio virimo čėsnis“ pakeitė formatą: solidarizuojamės su broliais ir sesėmis Ukrainoje, kovojančiais už savo laisvę, savo gyvenimą ir valstybę“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Priekulės kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė. Padėkojusi prisidėjusiems prie renginio, pakvietė ragauti šiupinio ir pagal galimybes aukoti. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vaclovas Macijauskas taip pat ragino padėti ukrainiečiams, juos palaikyti kvietė Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė. „Lietuva – maža šalis, bet turi didžiulę širdį. Palaikykime Ukrainą!“ – kalbėjo Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.

Jaudulys dėl artimųjų
Priekulės kultūros centro administratorė Katerina Marcinkevičienė, fotoaparatu įamžinusi svarbiausius renginio momentus, negalėjo atitrūkti nuo minčių, kas dedasi jos gimtojoje Ukrainoje. „Zaporožėje gyvena mano mama, močiutė, dėdės šeima ir daugiau giminių. Jiems labai sunku, – guodėsi 12 metų Priekulėje su šeima gyvenanti Katerina, turinti Lietuvos pilietybę. – Man Priekulė – antroji gimtinė.“
Ukrainietės, didžiausią gyvenimo dalį praleidusios Svencelėje, dukra Veronika su vyru ir vaikais rankose turėjo mėlynas-geltonas vėliavėles. „Mamos visi giminės Ukrainoje. Baisu, kas ten vyksta“, – sunkiai tramdydama ašaras ištarė priekuliškė Veronika.
Ukrainietis Sergejus prieš dvi savaites Stragnų II kaime atidarė traškučių gamybos fabriką. Savo pirmaisiais gaminiais – iš linų sėmenų bei daržovių pagamintais traškučiais vaišino susirinkusiuosius. „Gyvenu Kijeve – vos tik atvykau į Priekulę, prasidėjo mūšiai. Šeima taip pat jau keliauja į Lietuvą“, – atskleidė Sergejus.

Aukojo baisumus kenčiantiems broliams
Ir visgi Užgavėnių dvasią galėjai jausti – nerimą sklaidė Priekulės kultūros centro kapelija „Bengeliai“ (vad. Jolanta Petraitienė), folkloro ansamblis „Vėlingis“ (vad. Rūta Vildžiūnienė), Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblio kapela „Minija“. Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė, renginio vedėja, šišioniškai šmaikštaudama stengėsi pakylėti susirinkusiųjų dvasią – kvietė į humoristinius žaidimus ir kitaip linksmino.
Turgaus aikštėje nuo vidurdienio sklido garuojančio šiupinio kvapai. Jį virė ir ragauti kvietė Priekulės bendruomenės entuziastai, „Priekulės ainiai“, Venckų bendruomenės aktyvistai. Priekulės kultūros centro komanda, pakvietusi miestelėnus į solidarumo akciją, iškliukino du katilus gardžiausio šiupinio. Ugnį kurstė, viralą maišą Priekulės E. Vicherto teatro, Agluonėnų klojimo teatro aktoriai, „Vėlingio“, „Bengelių“ dainininkai ir muzikantai. Priekulėje įsikūrusios žuvų parduotuvėlės savininkas Saulius Endrutis virė žuvienę, jo bendramintis Nerijus Jonauskas ten pat rūkė žuvį.
Šventės dalyviai gardžiavosi ne tik šiupiniu, bet ir skanavo saldėsius, užsigerdami arbata arba kafija. „Priekuliškė Jovita Kundrotienė, norėdama prisidėti prie akcijos, iškepė saldumynų ir perdavė mums“, – žmonių parama džiaugėsi bendruomenės „Priekulės ainiai“ vadovė Gitana Mizgerienė. Beje, šios bendruomenės savanoriai kepė vaflius, kurių labiausiai geidė vaikai.
Venckų bendruomenės seniūnaitė Aušra Demenienė prisipažino, kad nedrąsu buvo pirmą kartą dalyvauti Šiupinio šventėje, bet entuziastingi, aktyvūs kaimo žmonės sugebėjo susiburti ir išvirti dviejų rūšių šiupinio. Pagarsėjusios savo kepiniais Aušra, Edita ir Vilma iškepė burnoje tirpstančių pyragų ir pyragėlių.
Susirinkusieji vaišinosi šiupiniu, gardėsiais ir aukojo. Iš viso buvo surinkta 1 122,40 Eur, kurie perduoti Ukrainos „Caritui“.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.