„Jaunojo publicisto“ laureatė rašydama jaučia žodžio galią

Laisvė, susivienijimas ir bendrystė – tokiais žodžiais kalbą apibūdina Johano Ferdinando Kelkio premijos „Jaunasis publicistas“ nugalėtoja, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleivė, „Jaunimo erdvės“ autorė Danielė Domeikytė. J. F. Kelkis buvo žymus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, lietuviškos periodikos pradininkas. Klaipėdos rajono savivaldybės naujai įsteigta premija siekiama skatinti jaunimo kūrybiškumą, visuomeninį, socialinį aktyvumą. „Jaunimo erdvė“ domėjosi, kuo jaunąją publicistę žavi rašymas.

Meniškos gyslelės vystymas
– Kas paskatino susidomėti rašymu?
Nuo pat mažumės buvau meniškas vaikas, nesijaučiantis visiškai suprastas, pradėjau rašyti dienoraštį. Bręstant darėsi vis sunkiau kovoti su savo mintimis ir emocijomis, todėl didelę dalį stengiausi perteikti raštu, nes kalbėti apie tai kartais būdavo per sunku. Dar stipriau susidomėti rašymu paskatino mano lietuvių kalbos mokytojos, kurios pastebėjo, jog gebu kurti ir unikaliai perteikti mintis.
– Ko išmokai rašydama, kurdama tekstus?
Žinoma, rašydama geriau išmokau skyrybos, rašybos taisyklių ir jų pritaikymo. Į tam tikras situacijas ėmiau žiūrėti iš įvairių kampų ir plėsti savo mąstymo akiratį. Supratau, kokią galią savyje laiko žodžiai, nes rašydama visada jaučiuosi išgirsta. Rašymas man padeda aiškiau susidėlioti jausmus ir mintis.

Publicisto vertybės – ryžtas ir nuoširdumas
– Ką tau reiškia žodis „kalba“?
Iš dalies kalba man reiškia laisvę. Laisvę bendrauti ir gebėti pasakyti kažką svarbaus. Taip pat manau, jog tai yra savitas susivienijimo ir bendrystės simbolis, nes tik gebėdami suprasti vienas kitą galime bendradarbiauti. Mano nuomone, dėl kalbos puoselėjame savo kultūrą ir kuriame istoriją.
– Kaip vertini žiniasklaidą? Kokios vertybės svarbios publicistui?
Žiniasklaidą vertinu įvairiai, nes ji turi labai daug pusių, kurios ne visada gali būti gražios. Ne naujiena, jog dalis žiniasklaidos yra korumpuota ir tai labai liūdina, antra vertus, dalis žmonių patys negeba kritiškai mąstyti, neskiria žurnalistų nuo tinklaraštininkų ar laidų vedėjų. Manau, jog šiomis dienomis žiniasklaida yra labai naudinga, kad neužsistovėtumėme tik savo mažame žinių burbule.
Mano nuomone, publicistas turėtų pasižymėti ryžtu, užsidegimu, geru humoro jausmu, nuoširdumu, tolerancija, ištikimybe sau bei sąžiningumu. Šios vertybės turėtų būti svarbios kiekvienam publicistui.
– Ar turi svajonių pašnekovą?
Esu labai didelė dainininkės Adelės gerbėja, todėl labai norėčiau ją pakalbinti. Ji tikriausiai yra kiekvieno žurnalisto svajonių pašnekovė, nes dainininkė pasižymi puikiu humoro jausmu, komunikabilumu, dideliu žinių bagažu ypač apie muziką ir jos nėra nuobodu klausytis!
– Kas tave įkvepia rašyti?
Tikrąjį grožį stengiuosi pastebėti smulkmenose, todėl mane rašyti įkvepia gamta, lietus, saulėlydis, neseniai matytas filmas, paveikslai, stiprūs jausmai bei prisiminimai. Mano autoritetas yra mano prosenelė, kurios tarp mūsų jau nebėra. Laimei, gavau progą ją pažinti ir labai tikiuosi būti toks pat geras, nuoširdus ir ištvermingas žmogus, kokia buvo ji.

Svajonėse – išleisti poezijos knygą
– Kokiomis temomis tau rašyti įdomiausia?
Esu paauglė ir džiaugiuosi gavusi progą viešai atstovauti jaunimui ir jų problemoms, todėl labiau mėgstu rašyti „tabu“ temomis, apie kurias kartais bijome kalbėti. Labai daug mąstau, todėl kartais patinka rašyti filosofinėmis temomis. Domiuosi įvairiomis meno sritimis, psichologija, tuo tikiuosi sudominti ir kitus, nes kiekvienas privalo žinoti bent šiek tiek apie psichologines problemas, jų sprendimo būdus.
– Iš kur kyla motyvacija užsiimti įvairiomis veiklomis?
Įvairūs konkursai ir projektai gali suteikti didesnį patirties bagažą, pasitikėjimą savimi ir savo sugebėjimais, tačiau nepasisekus tai duoda tik dar didesnį užsispyrimą ir norą tobulėti. Todėl ir yra svarbu dalyvauti tokiuose konkursuose, nes tai – tik dar viena galimybė geriau pažinti save.
Pagrindinė motyvacija – galimybė padėti kitiems žmonėms. Vien žinojimas, jog sugebėjau padėti ir pralinksminti bei palengvinti kažkam dieną, manau, jog tai yra geriausias atlygis. Mane labiausiai motyvuoja grįžtamasis ryšys, artimųjų palaikymas, paskatinimas bei pasakymas, jog kažką sugebu daryti gerai.
– Motyvaciniame laiške konkursui daug kalbi ir apie vokiečių kalbą. Kuo ji tave sužavėjo?
Anksčiau gyvenau Kelmėje ir turėjau nuostabią vokiečių kalbos mokytoją, kuri įkvėpė mane mokytis šios kalbos ir vėliau atsirado labai daug naujų galimybių tobulėti ir pažinti Vokietijos kultūrą.
– Kokie tavo ateities planai?
Šiais mokslo metais su mokytoja Giedre Jakaite planuojame atgyvinti mokyklos laikraštį, kuris būtų ir virtualioje erdvėje. Atrinksime darbščią komandą, kuri prisidėtų prie šios idėjos įgyvendinimo ir klestėjimo. Taip pat tolimoje ateityje labai norėčiau išleisti savo poezijos arba kito žanro knygą…

Kalbėjosi Gabrielė ČIUNKAITĖ