Apie saldainių dėžutes ir kavą
Man atrodo, kad kartais į žvirblius šaudome iš patrankų. Tokia pasirodė Sveikatos apsaugos ministerijos informacija, išspausdinta rugpjūčio 12 d. „Bangoje“.
Cituoju: „Visos smulkios dovanos, tokios kaip šokoladas, tortai, šakočiai, alkoholiniai gėrimai… (ir taip toliau) yra laikomi kyšiu ir negali būti siūlomi gydytojui ar kitam medicinos darbuotojui“. Neaišku, kodėl nepaminėjo gėlių puokščių, braškių uogų ir obuolių iš savo sodo. Ar šių dovanų ministerija nelaiko kyšiu, nors jų kaina daug didesnė už šokolado plytelės? Vienas pažįstamas po 5 valandų jo tėvui darytos operacijos užsakė pietus ir vienkartiniuose induose pateikė operacijos personalui. Ar kas nors šią paslaugą išdrįs pavadinti kyšiu? Tada nebeliktų paprasčiausio žmoniškumo. Man atrodo, kad šiose situacijose reikia atkreipti dėmesį į dvi aplinkybes: dovanos dydį ir perkamą paslaugą. Ne visada turi reikšmės dovanos įteikimo laikas, kaip teigia gyd. Labanauskas: jei duoda prieš operaciją, tai bus kyšis, jei po operacijos, tai bus padėka. Kartais prieš operaciją jau žinoma, kad bus atsilyginta (neliksiu skolingas) ir „dovanos“ suma iš anksto nustatyta: tam gydytojui reikia duoti tiek ir tiek. Ir duoda, ir ima, nes sveikata neįkainojama. Už ką? Juokiuos: medikams duodami kyšiai nepavojingi, nedaro jokios žalos biudžetui – jiems duodamos „dovanos“ už tai, kad jie tinkamai atliktų savo pareigas. Dažniausiai nieko blogo iš jų nereikalauja, tačiau kartais reikalauja jie patys. Pasakojo viena pažįstama: įstrigo ryklėje stambi žuvies ašaka. Kreipėsi į chirurgą, o šis pasakoja pasakėles: gali būti taip, gali būti kitaip… Ir dvi dienas nieko nedaro, tik pasakėlėmis „gydo“. Ligonei gerklė sutino, skauda, nebegali valgyti, neiškentusi padėjo pinigus gydytojui ant stalo (ne į kišenę, ne su voku). Iš karto viskas pasikeitė: chirurgas davė nurodymus ruoštis operacijai ir tą pačią dieną išvadavo nuo ašakos. Štai su šitokiais kyšio ėmėjais reikia kovoti, o ne su saldainių dėžutėm. Visos seselės (slaugytojas vadinu senoviškai) gerai suleidžia vaistus, bet kai kurios iš jų atėjusios į ligoninės palatą pasisveikina, pasiteirauja, kaip ligoniai jaučiasi, pajuokauja. Pagerėja ligonių nuotaika, kuri taip pat gydo. Ne vienas gydytojas padaro daugiau, negu priklauso pagal pareigas. Prisipažįstu, kad kartais duodavau menkas dovanėles medikams norėdama padėkoti už gerą darbą. Jei bus pagrindo, ir ateityje pavaišinsiu vynuogėmis ar šokolado plytele, nebijodama, kad man iškels baudžiamąją bylą, nes aš niekada neprašiau jokios papildomos (neteisėtos) paslaugos.
Visai kitokia situacija teisėsaugoje – ten „dovanos“ (ne saldainių dėžutės) duodamos už tai, kad pareigūnai neatliktų savo pareigos: nerašytų pažeidimo protokolo, nepaskirtų bausmės arba ją sumažintų, todėl kiekviena dovana yra tikriausias kyšis. Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu pagerėjo autoritetas eismo inspektorių, apie kurių darbą anksčiau tik anekdotus pasakodavo.
Prie saldainių dėžutės tinka kava. Gėriau aš ją, dirbdama ir rajono Savivaldybėje, ir Žemės ūkio banke, bet nė vienam klientui dėl to neteko laukti. Savivaldybėje labai gera mašininkė, kai jai pradėdavo maišytis spausdinamos raidės, išvirdavo kavos ir pakviesdavo kelias bendradarbes išgerti, bet vos sužinodavom, kad prie kabineto kažkas laukia, padėdavom nebaigtą gerti kavos puodelį ir nubėgdavom į darbo vietą. Neįmanoma įtemptai dirbti keturias valandas (iki pietų pertraukos ir po pietų) be jokios pertraukėlės, todėl pritariu „Bangos“ redaktorės Vilijos Butkuvienės pastaboms, kad pamačius tarnautoją prie kavos aparato nereikia daryti skubotų išvadų, kad jie nieko nedirba, tik geria kavą. O grįždama prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų, noriu pasakyti, kad neverta šaudyti žvirblių (jie nieko blogo nedaro), nes tada pritrūks parako vanagams medžioti.
Donata LEKETIENĖ
