Ar parems klaipėdiškiai projektą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“
Mintimis apie projektą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ dalijasi skulptorius Gediminas Radzevičius.
Labdaros fondo organizuotas renginys, skirtas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ projektui paremti. Kaip Jūs sakėte, renginiai buvo svetingi, tačiau žiūrovų susirinko negausiai. Spalio 24 d. 19 val. numatytas renginys Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Ar tikitės, kad šį kartą renginys pritrauks daugiau žiūrovų?
Nesitikėtume, tai ir neorganizuotume. Kaip bus iš tikrųjų – pamatysime artėjant renginiui.
Kaip sekasi „Lietos“ fondui reklamuoti šį renginį, ar radote informacinių rėmėjų, juk nuo to priklauso renginio žinomumas.
Be abejo, radome. Nuo žiemos, kai prasidėjo renginiai, nesėdėjome rankų sudėję ir šiuo metu mūsų renginius sutiko reklamuoti laikraščiai „Vakarų ekspresas“, „Klaipėda“, „Pajūrio naujienos“, „Vakarų Lietuva“, „Švyturys“, „Banga“, „Gargždų kraštas“, „Palangos tiltas“, „Vakarinė Palanga“, „Telšių žinios“, „Mūsų žodis“, „Lietuvos žinios“, regioninė televizija „Balticum“, regioninis radijas „Lalūna“, Lietuvos radijas, Lietuvos televizija, „Retail Media“, be to, turėdami vis gausesnį būrį entuziastų, norinčių prisidėti prie šio projekto, visada kviečiame juos propaguoti tuos renginius tarp savo draugų ir pažįstamų interneto pagalba. Kaip tai daro vienas iš projekto rėmėjų, Klaipėdos miesto garbės pilietis, profesorius, aktorius, režisierius Petras Bielskis.
Sąrašas tikrai pakankamai įspūdingas, tačiau žinant, kad dabar Lietuvoje žmonės yra gerokai pasyvūs, gali būti ir netikėtumų… Kaip sekasi ieškoti kitų rėmėjų?
Kad nemažai žmonių dabar Lietuvoje ganėtinai pasyvūs, abejingi, pajutome ne tik mes, bet ir kitokių renginių rengėjai. Kalbėjomės apie abejingumą su Neringos meru Dariumi Jasaičiu. Jis tiesiog buvo šokiruotas, kai į Savivaldybės organizuotą nemokamą renginį, kuriame dalyvavo simfoninis orkestras, choras, susirinko triskart mažiau žmonių negu atlikėjų.
Tačiau tai nėra kriterijus, kuriuo reikėtų remtis. Liko dar Lietuvoje ir aktyvių, sąmoningų žmonių, kuriems rūpi kultūra, dvasingumas, vienybė, tautos tradicijų tęstinumas, viso to puoselėjimas, perduodant tai jaunimui, vardan ateities kartų nenutautėjimo, vardan valstybingumo išsaugojimo.
Žmonių nuotaikos kaip jūra banguotos. Būna ir pakilimų, ir štilių. Jei jau išplaukei į jūrą žvejoti, nepriklausomai nuo oro sąlygų, privalai grįžti su laimikiu.
„Lietos“ fondo kartu su savivaldybėmis organizuojami renginiai – tai tik dalis priemonių, renkant lėšas šiam projektui. Prie paramos žada prisidėti ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai, „Maxima Lt“, pasaulio lietuvių bendruomenės. „Rotari“ klubai ir pavieniai verslininkai. Šiuo metu pagrindinis dalykas yra to projekto sklaida Lietuvoje ir už jos ribų. Kuo daugiau lietuvių visame pasaulyje sužinos apie tai, tuo didesnė galimybė susilaukti konkretaus finansinio atsako iš tų, kam ta vienybės idėja svarbi ir kam tas projektas patinka.
Ar daug lėšų surinkote, kaip sekasi rasti rėmėjų?
Kol kas tas sklaidos procesas tik įsilinguoja ir surinktų lėšų vos pakanka padengti organizacines išlaidas. Šiuo metu „Lietos“ fondas kartu su tų miestų merais, kurie yra priėmę Krivūlę, parašė raštus vietos verslininkams, „Maxima LT“ vadovams, kviesdami juos prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Tokius kvietimus Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariams sutiko pasirašyti ir jos prezidentas Robertas Dargis.
Lapkričio pradžioje Seime vyks pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų suvažiavimas, kuriame dar kartą bus pristatytas šis projektas ir tuo pačiu numatomas analogiškas „Lietos“ fondo kreipimasis, kartu su PLB vadovais į visas užsienyje esančias lietuvių bendruomenes.Viskam reikia laiko.
Bet išvardytame numatomų projekto rėmėjų sąraše nematau nei Kultūros ministerijos pavadinimo, nei Europos Sąjungos lėšų šaltinio.
Tas ir įdomiausia, nes nemažai žmonių manęs apie tai irgi klausia. Mano požiūriu, tas kelias per ministeriją šiai idėjai netinka, nes prieš netolimą 25-metį kitaip ir nebūdavo. Viskas būdavo daroma per ministeriją, palaiminus kompartijos centro komitetui. O dėl Europos Sąjungos lėšų… tai ne traktorių ar kiaulidę statome. Čia kalbame apie „Pasaulio lietuvių vienybės karūną“, kurią patys ir turime pastatyti. Tokį klausimą turi spręsti tauta, tiesioginiu balsavimu konkrečiai paremdama šį projektą.
Dėl to Krivūlė ir keliauja per Lietuvą, kad primintų žinią apie tautos vienybę ir ne tik Lietuvoje gyvenantiems tautiečiams, bet ir užsienyje.
Kiek žinau, yra žmonių, kuriems tas projektas patinka, tačiau jie abejoja dėl vietos pasirinkimo.
Taip, aš esu dėl to nemažai diskutavęs su kai kuriais oponentais, tačiau kaip autorius lieku prie savo nuomonės, kad ne vieta garsina kūrinį, o kūrinys vietą.
Europos parkas pasirinktas neatsitiktinai. Vien tai, kad jis yra simboliniame Europos žemyno centre, jau daug ką reiškia. Be to, ten yra išvystyta pakankama infrastruktūra priimti atvykstančius žmones, prižiūrėti, saugoti eksponatus. Dar vienas iš argumentų „už“ – tai, kad vietą paminklui parko įkūrėjas Gintaras Karosas padovanojo neatlygintinai. Paminklo kompozicija ir idėja savaime prašosi išskirtinai gamtinės aplinkos, ramybės, su minimalia urbanizacija, tai yra senovinės baltiškos atmosferos, kur statomas simbolis, gamta ir ten atsidūręs žmogus susilietų į vieną vienį. Jau seniai visame pasaulyje yra pripažinta, kad senovės baltų kalba, kultūra, yra viena iš pramočių indoeuropiečių kultūrai. Kadangi šis statomas monumentas rasis simboliniame Europos centre, neabejotinai bus įdomus ne tik mums, lietuviams, bet ir visai indoeuropietiškos kultūros bendruomenei.
Kada galėtumėte pradėti statybos darbus toje vietoje?
Statybos darbus toje vietoje galėjome pradėti, kad ir vakar… jei tik būtų surinktas reikalingas pradinis kiekis lėšų…
Monumentų pastatymo darbai pirmiausia prasideda nuo projekto, paskui nuo žemės paruošimo darbų, o paskui ateina eilė monumento statybai ir t. t., bet visam tam reikalingos lėšos…
Jeigu klaipėdiškiai atsilieptų į „Lietos“ fondo kvietimą ateiti į minėtą renginį, tai spalio 24 d. taptų statybos darbų pradžia. Reikia tik geros valios, sąmoningumo ir nebūti abejingiems. Ko aš ir tikiuosi.
Ko galėtumėte palinkėti pajūrio krašto gyventojams, ypač klaipėdiškiams?
Aišku, sveikatos, sėkmės, patriotiškumo atstovaujant savo kraštui, kaip anksčiau sakiau, nebūti abejingiems ir telydi Lietuvą vienybės dvasia! Iki pasimatymo „Švyturio“ arenoje.
Dėkoju už pokalbį.
Daugiau informacijos apie projektą www.lietosfondas.lt
Į spalio 24 d. renginį bilietus platina bilietai.lt
Spaudai paruošė „Lietos“ labdaros fondo informacinis centras
