Ašaros nudžiūvo, o skausmas liko
Ilgai mąsčiau, ar verta priminti tragišką įvykį, kuris nutiko beveik prieš trisdešimt metų tuometinės Gargždų 1-osios vidurinės mokyklos stadione – darydamas kūlverstį metaliniuose pastatomuose vartuose žuvo moksleivis.
Ašaros nudžiūvo, o artimiesiems skausmas liko. Jei ne tie vartai, gal šiandien sutiktume suaugusį vyrą. Kai žvelgi iš laiko atstumo, kiek žmogui reikėjo nedaug, kad jis būtų gyvenęs, kūręs tautos ateitį, turėjęs šeimą. Kaip pasakoja moksleivio artimieji, tą tragišką rytą kažkaip keistai atrodė, ko nedarydavo išeidamas į mokyklą, moksleivis atsisveikino su mama, o pamokoje, kaip prisiminė mokytojai, sėdėjo neramus, matyt, jautė savo tragišką lemtį.
Dabartinis „Minijos“ progimnazijos stadionas labai šauniai atrodo po kapitalinio remonto. Priminiau Klaipėdos rajono savivaldybės vadovybei ir Tarybos nariams, kad šis stadionas aplaistytas moksleivio krauju. Girdėjo, bet beveik visi tylėjo, kai stadiono priežiūros darbininko etatas buvo perduotas VšĮ „Gargždų futbolas“. Keista ir „Minijos“ progimnazijos direktoriaus Antano Jaciko pozicija, jog toks etatas ne visai reikalingas stadiono priežiūrai. Savivaldybės tarybos nariai nubalsavo, kad reikia tą etatą perduoti VšĮ „Gargždų futbolas“. Galbūt žvelgiant paviršutiniškai nieko baisaus, bet, žinant tariamą šio klubo „stropumą“ tvarkant ūkinius reikalus, kyla įtarimas, ar per keletą metų nebus šis puikus stadionas nugyventas ir duok Dieve, kad neatsitiktų ir nelaimingas atsitikimas. To nelinkiu, bet atsarga yra būtina saugant vaikus. Šis mano prieštaravimas Savivaldybės vadovybės buvo įvertintas tokiu sakiniu: „Albinas prisigalvoja visko.“ Negi Tarybos narys tik posėdžiuose turi balsuodamas patvirtinti „taip“, o ne kitaip. Pastebiu, jog jei prieštarauji, vadovybė vengia pasiūlyti į kokią nors darbo grupę ar komisiją. Čia nieko baisaus. Prie tokių dalykų esu pripratęs, tai, suprantama, kita tema.
Ką esu išgyvenęs, kur matau tolimesnių dalykų pasekmes, tariu sau, kad turiu ir rašyti, ir kalbėti, juk ne tylėti atėjau, o dirbti į Tarybą, ne rankutę pakilnoti. Turiu pritarti žurnale „Metai“ rašytojo Vlado Papievio literatūrinio kūrinio minčiai, tinkančiai mano straipsnio nuostatai, jog laikas kaip vanduo viską nuplauna, tik ne skausmą.
Albinas KLIZAS
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys
