Astravo AE – nelaimė visai šalia

Užsienio reikalų ministerijos regioninei žiniasklaidai surengtame seminare diskutuota apie Astravo atominės elektrinės statybą ir Lietuvos pastangas bei galimybes užtikrinant projekto branduolinį saugumą.

Dar tebesilaižome Černobylio tragedijos žaizdas, o jau keleri metai daug nerimo kelia Baltarusijoje kylanti Astravo atominė jėgainė, kuri statoma prie išorinės ES sienos. Tai yra vos už 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, didžiausio ir tankiausiai apgyvendinto miesto. Ji statoma pažeidžiant tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus, skaidrumo ir geros kaimynystės principus. Didžiausias akibrokštas Lietuvai – pačios atominės elektrinės parinkimo vieta. Elektrinėje įvykus nelaimingam atsitikimui sostinė patektų į pavojingiausią zoną. Avarijos padariniai skaudžiai atsilieptų ne tik Lietuvai, bet pasiektų ir Skandinavijos, kitas Pabaltijo šalis, Lenkiją ir kt.

Užsienio reikalų ministerijos regioninei žiniasklaidai surengtame seminare apie Astravo atominės elektrinės statybą ir Lietuvos pastangas bei galimybes užtikrinant projekto branduolinį saugumą kalbėjo URM Ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Aušra Semaškienė.

Ekspertai žiūrėjo pro pirštus

Baltarusija stato savo pirmąją atominę pagal projektą AES – 2006, kurį suprojektavo Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ šiaurės vakarinėje Baltarusijos dalyje.

Nepaisant oficialių prašymų, Lietuvai nebuvo suteikta informacija, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinkta būtent Astravo aikštelė.

Akivaizdu, kad Baltarusijos ekspertai pro pirštus pažiūrėjo į seisminio pavojingumo vertinimą. 1887 m., 1893 m., 1908 m., ir 1987 m. netoli Astravo vyko 5–7 balų stiprumo žemės drebėjimai.

Nerimą kelia ir tai, kad atlikti saugos testavimą Baltarusija įsipareigojo dar 2011 m. birželio 23 d. pasirašydama specialią deklaraciją su Europos Komisija. Nors praėjo penkeri metai, tačiau Baltarusija dar neįvykdė šio įsipareigojimo.

Vakarų Europos branduolinę energetiką reguliuojančių institucijų asociacija laikosi nuomonės, kad visų naujai statomų AE projektuose turėtų būti atsižvelgta į sunkaus lėktuvo kritimo poveikio galimybę, nepaisant egzistuojančių oro koridorių. Baltarusija teigia, kad AE gali atlaikyti tik lengvo (apie 5 t) orlaivio kritimą. Tačiau sunkaus komercinio lėktuvo (apie 200 t) kritimo poveikis nebuvo įvertintas. Taigi, ar Astravo AE būtų atspari sunkaus lėktuvo kritimo atveju?

Pavyzdžiui, Suomija taip pat stato „Rosatom“ suprojektuotą atominę elektrinę Hanhikivi pusiasalyje. Pradiniame etape buvo padaryta išvada, kad tokia atominė elektrinė nebūtų atspari sunkaus lėktuvo kritimo poveikiui. Dėl to, suomių prašymu, „Rosatom“ įmonė sutiko gerokai sustiprinti apsauginį gaubtą.

Kitas svarbus veiksnys yra tai, jog ši atominė elektrinė yra statoma prie Lietuvos vandens saugyklų, o jos reaktoriai bus aušinami Neries vandeniu, kuris po aušinimo įtekės į Lietuvos teritoriją. Taigi, Lietuva nuolat jaus baltarusiškos atominės elektrinės poveikį.

Ignoruoja tarptautines rekomendacijas

Atominės elektrinės statybos ir tokios elektrinės eksploatavimas jau seniai nėra tik tos valstybės reikalas. Juk įvykus atominei avarijai jos padariniai būtų juntami tūkstančio kilometrų žiedu. Taigi, po tokio incidento ne tik visa Lietuvos teritorija atsidurtų radiacijos zonoje, tačiau jos padariniai būtų juntami net Skandinavijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kt.

Dar 2014 metais buvo konstatuota, kad ši baltarusiška atominė elektrinė neįgyvendina Aarhus ir Espo aplinkosauginių konvencijų keliamų reikalavimų. Išvados yra labai niūrios – ši atominė elektrinė, jeigu bus pastatyta, kels grėsmę aplinkai, t. y. gamtai ir žmonėms.

Baltarusija ignoruoja tarptautinių konvencijų rekomendacijas ir Lietuvos prašymus, tačiau viešai teikia neteisingą informaciją, esą tarptautinės organizacijos ir kitos šalys pritaria AE projektui ir neturi jam pastabų. Tai yra klaidinga faktinės situacijos interpretacija.

Kad Astravo atominės elektrinės avarijos atvejis yra labai realus, byloja pačių rusų skelbiama informacija, kad ši atominė elektrinė bus pigiausiai pastatyta per visą istoriją. Skelbiama, kad Rusija suteikė Baltarusijai apie 10 milijardų JAV dolerių kreditą atominės elektrinės statybai. Net neabejojama, kad rusiškos statybos standartai arba jų nebuvimas ir stengimasis kaip įmanoma daugiau sutaupyti neigiamai paveiks pačios elektrinės saugą ir veikimo kokybę.

Incidentai – tik „neįprasta situacija“

Skaudi Černobylio atominės elektrinės patirtis patvirtina, kad įvykus branduolinei avarijai informacija apie tai buvo slepiama, o žmonės neevakuoti iš pavojingos zonos apie dvi savaites. Dėl tokio tuometinės Sovietų Sąjungos valdžios požiūrio nukentėjo daugybė žmonių, o radiacijos padariniai yra juntami iki šiol. Kas galėtų garantuoti, kad dabartinė Baltarusijos valdžia, kurios valdymo metodika ir principai yra labai panašūs į buvusios sovietų valdžios, pasielgtų kitaip nei 1986 m. Černobylio atveju?

Tuo labiau, kad pernai balandžio–gruodžio mėn. Astravo AE įvyko mažiausiai šeši incidentai, kuriuos atominės statytojai įvardija esant tik „neįprasta situacija“. Apie juos visus Lietuva sužinojo iš nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos praėjus net kelioms savaitėms.

Štai pernai gruodžio 29 d. Užsienio reikalų ministerijoje Baltarusijos ambasadoriui Lietuvoje Aleksandrui Korolui buvo įteikta nota su prašymu kuo skubiau pateikti išsamią informaciją apie dar vieną incidentą su Astravo atominės elektrinės reaktoriaus korpusu.

Remiantis Baltarusijos žiniasklaidos pranešimais, gruodžio 26 d. geležinkelio stotyje Slavnoe (Vitebsko sritis) įvyko incidentas – iš gamyklos Rusijoje į Baltarusiją gabenant naują reaktoriaus korpusą, skirtą Astravo AE 1-ajam blokui, sunkiasvoris ir stambus krovinys (reaktoriaus korpusas) užkliudė geležinkelio elektros tiekimo atramą.

Baltarusijos ambasadoriui įteiktoje notoje prašoma nuodugniai ištirti šį incidentą ir informuoti Lietuvą, kaimynines valstybes ir Tarptautinės atominės energijos agentūrą (TATENA) apie tyrimo rezultatus. Notoje reiškiamas didelis susirūpinimas pasikartojančiais incidentais Astravo AE. Apie juos Lietuva sužino ne iš oficialių Baltarusijos šaltinių, o vėl iš žiniasklaidos.

Vėl pakartojo reikalavimus

Užsienio reikalų ministerija įteiktoje notoje Baltarusijai taip pat dar kartą pakartojo reikalavimus, kuriuos prašoma kuo skubiau įvykdyti: pasikviesti visos apimties TATENA aikštelių vertinimo misiją, kuri turi įvertinti Astravo aikštelės tinkamumą AE statybai ir jos atrankos kriterijus; remiantis 2011 m. birželio 23 d. pasirašytu susitarimu su Europos Komisija, atlikti išsamius rizikos ir atsparumo vertinimo testus pagal ES metodologiją ir dalyvaujant tarptautiniams ekspertams; įkurti tarptautinę ekspertų komisiją, kurią pasiūlė Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas, kad būtų išsamiai įvertinta Astravo AE projekto atitiktis konvencijos nuostatoms.

Gruodžio 26 d. incidentas – jau šeštas Lietuvai žinomas incidentas, įvykęs 2016 m. vystant Astravo AE projektą. Lietuvos ekspertų vertinimu, liepos 10 d. incidentas, kurio metu iš 4 metrų aukščio nukrito 330 tonų sveriantis reaktoriaus korpusas, buvo ypač pavojingas ir galintis turėti negrįžtamų neigiamų pasekmių statomos AE saugai. Tuomet Lietuva pareikalavo sugadintą reaktoriaus korpusą pakeisti nauju. Nors Baltarusija norėjo paneigti incidento faktą ir sumenkinti jo pasekmes, aktyviomis Lietuvos institucijų pastangomis pavyko pasiekti, kad Baltarusija pripažintų, kad nukritęs reaktoriaus korpusas būtų pakeistas nauju.

• Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 19 dieną su Seimo pirmininko pavaduotoju ir Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu, ERK komiteto pavaduotoju Andriumi Kubiliumi, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju Dainiumi Kreiviu ir Seimo Energetikos komisijos pirmininku Virgilijumi Poderiu aptarė Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes nacio­naliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai.
• Pasitarimo dalyviai akcentavo poreikį suvienyti visų Lietuvos institucijų, organizacijų ir partijų jėgas siekiant užtikrinti principingumą ginant Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
• „Vieninga Lietuvos pozicija ir susitelkimas yra pamatinė sąlyga apginti Lietuvos interesus. Tą parodytų atnaujintas nacionalinis partijų susitarimas ir aiškus principingas signalas, kad elektros, pagamintos grėsmę mūsų saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai keliančiose elektrinėse, Lietuvos rinkoje nebus, priimant elektros rinkos apsaugos įstatymą“, – pabrėžė ministras.

Vilija BUTKUVIENĖ

Užsienio reikalų ministerijos nuotr.