Atviros jaunimo erdvės – ne tokios ir atviros?
Pastaruoju metu džiaugsmingai skalambijama apie naujas paauglių, jaunų žmonių užimtumo galimybes mūsų rajone įkurtose Atvirose jaunimo erdvėse. Įkurtos jos tai įkurtos, bet koks jų veikimo principas? Ar vasarą atostogaujantis jaunimas ten gali rasti turiningo laisvalaikio prieglobstį? Deja, ne visur ir ne visada. Įkurtuvių polėkiui išblėsus suprasta, kad tų erdvių vadovai dirbdami savanorystės ir entuziazmo principu tokio didelio vežimo nepaveš.
Reikėtų kompetentingų darbuotojų
Atvirose jaunimo erdvėse pagrindinis veikėjas turėtų būti jaunimo darbuotojas – tai suaugęs asmuo, veikiantis už formaliojo švietimo ir ugdymo sistemos, šeimos ir darbinės veiklos ribų, siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo tiek per individualų darbą su atskirais asmenimis, tiek dirbdamas su grupėmis. Patariama, kad jaunimo darbuotojas turėtų pedagoginį, psichologinį arba socialinių mokslų sričių išsilavinimą arba būtų kitaip įgijęs socialinio darbo su jaunimu kompetencijų. Tokį etatą turi tik viena Gargžduose esanti Atvira jaunimo erdvė. Klaipėdos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė šią situaciją pakomentavo taip: „Veikiančioje jaunimo erdvėje reikalingas bent vienas jaunimo darbuotojas (bent 0,5 etato), o dabar krūvį „tempia“ kultūros ir švietimo darbuotojai arba pilnamečiai jaunimo lyderiai. Dabartinę jų entuziastingą veiklą turėtų pastebėti politikai ir priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo metu Savivaldybės administracija vykdo Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ programos finansuojamą projektą „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargždų mieste“, esu projekto vadovė. Tikiuosi politikų palaikymo ir šių metų pabaigoje įsteigti Gargždų atvirą jaunimo centrą, kurio jaunimo darbuotojai dirbtų ir kitose atvirose jaunimo erdvėse. Tiek paaugliai, tiek pilnamečiai be jaunimo darbuotojo ar atsakingo vadovo negali būti, nes turi būti užtikrinamas atvirų jaunimo erdvių taisyklių laikymasis.“
Ant savanorystės sparnų
Pakalbinome ir pačius Atvirų jaunimo erdvių koordinatorius ir dauguma jų taip pat pripažino šią bėdą: ,,Galima sakyti, kad Girininkų atviroje jaunimo erdvėje savanoriauju, kadangi mano tiesioginis darbas yra Kultūros centro renginių organizatorė. Erdvės yra tame pačiame pastate, tad atrakinu ir užrakinu jas, skiriu laiko atėjusiesiems, bet vaikai nori būti kartu, bendrauti, jiems reikia sugalvoti veiklos ir žaidimų“, – sakė Girininkų atviros jaunimo erdvės koordinatorė Danguolė Šukevičienė. Jai pritarė ir Dauparų atviros jaunimo erdvės koordinatorė, Dauparų jaunimo klubo „Strategai“ narė Greta Užpurvytė: „Trūksta vieno atsakingo asmens už šią erdvę, kuris galėtų dirbti su vaikais, kadangi aš ir kiti klubo nariai ne visada nori ir turi laiko ateiti užsiimti su atėjusiu jaunimu.“ Už Šalpėnuose esančią atvirą jaunimo erdvę atsakinga bibliotekininkė Rasa Šližiuvienė sukasi iš padėties kitaip: „Dirbdama šalia pati išvalau ir atviros erdvės patalpas, man nesunku, o ir vaikai stengiasi nepalikti netvarkos. Aišku, būtų gerai įsteigti bent kokį 0,25 etato asmeniui, kuris galėtų prižiūrėti tas patalpas, bet yra kaip yra. Vyresnieji ir studentai patys turi raktus ir gali ateiti, kada tik nori.“
Susiradęs rasi: vasarą nedirbame
Keletas pakalbintų rajono mokyklinio amžiaus jaunuolių dažniausiai atsakė, kad yra girdėję apie tokias erdves, bet nežinantys, ar gali ten ateiti, kada gali ir ką ten apskritai veikti, tad poreikio tokioms erdvėms nelabai ir jaučiantys. Patys pabandę internete rasti visų rajone įsikūrusių Atvirų erdvių adresus, darbo laiką ir atsakingų už tai asmenų kontaktus pamatėme, kad tai nėra taip lengva. Susidaro įspūdis, kad jaunimas turi intuityviai viską suprasti ir žinoti. Dažniausiai Atviros jaunimo erdvės (ne visos) kontaktuoja su jaunimu per „Facebook“ paskyras, vienose jų buvo nurodytas tik telefono numeris, kitose – tik darbo laikas. Pastebėjome ir gerųjų pavyzdžių: kai kurios turėjo netgi erdvės aprašymą ir tikslus, pagal kuriuos išties lengviau orientuotis, kokia veikla yra užsiimama. Kitas įdomus aspektas – atvirų erdvių darbo laikas, kuris beveik visur skirtingas, bet išlaikoma viena formuluotė – dirbama pagal poreikį. Štai Priekulės atvira jaunimo erdvė savo paskyroje pranešė, kad vasarą nedirbs. Kyla natūralus klausimas, ar kaip tik vasaros sezonas nėra tas geriausias ir palankiausias laikas tokių erdvių darbui? Jaunimo reikalų koordinatorė A. Radžienė mintijo, kad poreikis tokioms jaunimo erdvėms išlieka visus metus: „Vasarą labai populiaru jaunimą susitikti ne uždarose patalpose, o lauke. Priekulėje nėra etatinio darbuotojo, o savanoris Tomas Jurginas išvyko mėnesiui atostogų, tai, matyt, jaunimas ir pasiilgo jo. Jaunimo reikalų taryba ir Priekulės seniūnija ieško galimybių Priekulės atvirą jaunimo erdvę įrengti erdvesnėse, jaukesnėse ir didesnėse patalpose, kur jaunimui ir vasarą būtų patrauklu ateiti.“
Didesnis poreikis kaime
Bene aktyviausios ir daugiausia veiklos vystančios yra Veiviržėnų atviros jaunimo erdvės, kur yra įgyvendinami net 4 jaunimo veiklos projektai, o jų vadovė yra Kultūros centro darbuotoja Inesa Gaudutytė. „Mūsų veiklos kalendorius įtemptas, turime įvairių projektų, veiklų ir idėjų, į kurių organizavimą kviečiame visą jaunimą ir taip siekiame jį užimti ir išnaudoti šias erdves. Taip pat orientuojamės į socialinės rizikos šeimų vaikus, kurie turi mažiau galimybių užsiimti kita veikla. Darbas Atvirose jaunimo erdvėse yra savanoriškas, tad manau, kad čia turėtų dirbti geras socialinis darbuotojas, kad rezultatai būtų dar labiau efektyvesni.“
Girininkų ir Šalpėnų kaimuose esančios Atviros jaunimo erdvės yra daug labiau reikalingos ir lankomos nei mieste, kadangi jaunimui nėra daugiau kur nueiti. Tiek D. Šukevičienė, tiek R. Šližiuvienė pažymi, kad tokiose gyvenvietėse šios erdvės yra tartum oazė, nes kur kitur susitiksi su draugais, bet tuo pačiu pamini ir tai, kada vasarą aktyvumas sumažėjo. „Žinot, kaimas visgi, tad gal ūkio darbų turi daugiau“, – sakė R. Šližiuvienė.
- Perimant gerąją patirtį iš senųjų Europos sąjungos šalių prieš 10 metų Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėjo taikyti atviro darbo su jaunimu metodą, o prieš daugiau nei 4 metus sukūrė koncepciją, skirtą atviram darbui su jaunimu centruose ir erdvėse. Tai viena iš Jaunimo politikos Lietuvoje įgyvendinimo priemonių. Atviras darbas su jaunimu – tai darbo su jaunimu forma, kuria siekiama visiems jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, suteikti galimybes saugiai leisti laisvalaikį, užsiimti juos dominančia veikla, o esant poreikiui – padedant kompetentingiems jaunimo darbuotojams spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius ir klausimus. Tokiam darbui su jaunimu Klaipėdos rajone veikia 9 atviros jaunimo erdvės. Dvi Gargžduose, po vieną Priekulėje, Endriejave, Veiviržėnuose, Šalpėnuose, Dauparuose, Girininkuose bei Kvietiniuose.
