• 8 gruodžio, 2021
|

Baltosios lazdelės šeimininkai siekia tolerancijos

LASS Klaipėdos rajono filialo aktyistai sako esantys kaip šeima: „Mes išgyvename vienas už kitą, domimės, kodėl žmogus, pavyzdžiui, neatėjo ir kas jam galėjo nutikti. Gerbiame ir stengiamės prisitaikyti prie kiekvieno.“

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos rajono filialo nariai ragina saugoti savo regėjimą, o tuos, kurie jaučia negalią, dalyvauti filialo veikloje. Statistikos departamento duomenimis, apie 300 tūkstančių prastai matančių mūsų šalies gyventojų, net nešiodami akinius ar kontaktinius lęšius, susiduria su dideliais sunkumais gyvendami jiems nepritaikytoje aplinkoje.

Svarbu nebūti vienam

Net ir gerai matančiam neretai būna sunku pataikyti į nepažymėtas stiklines duris ar įskaityti daugelį instrukcijų, vaistų ir kitų produktų aprašymų, skelbimų ir tvarkaraščių. Silpnaregiai su tokiais nepatogumais susiduria kiekviename žingsnyje. Dažnai jų prastesnė rega išoriškai nepastebima. O ir patys silpnaregiai nenori išsiskirti iš visuomenės, kad nebūtų nustumti į darbo rinkos ir socialinio gyvenimo pakelę. Neretai šie žmonės su savo problema lieka vieni. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) kviečia kiekvieną prisidėti prie silpnaregiams gyvenimą lengvinančių pokyčių.

LASS Klaipėdos rajono filialo narių nuomone, svarbiausia – neužsidaryti namuose ir nebūti vienam. LASS Klaipėdos rajono filialo pirmininkas Antanas Letukas informavo, kad šiuo metu jų centre yra 86 nariai: apie 30 iš jų gyvena Gargžduose, o kiti rajone – kaimeliuose. Laima Giedraitienė, projektų vykdytoja, kviesdama visus, kurie jaučia, kad jau turi bėdų su regėjimu, ragina kreiptis į asociaciją. „Kartais žmonės nežino, ką daryti, ir užsidaro namuose. Visi, kurie blogiau mato, gali kreiptis, visuomet suteikiame informaciją, nukreipiame, kur reikia“, ‒ kalbėjo L. Giedraitienė.

LASS Klaipėdos rajono filialas vykdo įvairius projektus, organizuoja keliones ir išvykas, veikia užimtumo ir muzikos būreliai.

Sukasi įvairioje veikloje

Tiesa, opiausia problema – filialas neturi savo patalpų. L. Giedraitienės teigimu, žmonės norėtų ateiti išsikalbėti, pasitarti. „Per karantiną vykdėme veiklas nuotoliniu būdu. Pavasarį, kai galėjome ir vėl rengti susitikimus, pamatėme, kad žmonėms trūko bendravimo“, ‒ pasakojo projektų vykdytoja.

Anot pirmininko A. Letuko, dabar vykdomas Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektas, jo veiklos labai suartina žmones. „Taip pat žmonės labai noriai vyksta į keliones. Jau turime susiformavusį kolektyvą, yra grupė žmonių, kurie visur aktyviai dalyvauja, keliauja. Labai dėl to džiaugiamės“, ‒ apie LASS Klaipėdos rajono filialo prasmingą veiklą kalbėjo A. Letukas. Jo nuomone, jei filialas turėtų savo patalpas, būtų galima aktyviau plėsti veiklas. „Bendradarbiaujame su Lietuvos aklųjų biblioteka – silpnaregiai ir neregiai „skaito“ knygas – klausosi įgarsintų audioknygų, jas išvežiojame su biblioteka ir taip pabendraujame su žmonėmis. Į vykdomas veiklas renkasi žmonės. Jei turėtume patalpas, jie turėtų kur ateiti, o dabar susitinkame su žmogumi, tik kai knygas nuvežame ar reikia palydėti pas gydytoją ir pan.“, – sakė A. Letukas. Taip pat asociacijos nariai džiaugėsi artimu bendradarbiavimu su kitais LASS filialais, rajono seniūnijomis, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Gargždų viltis“, kuri už simbolinę kainą suteikia transportą LASS asociacijos nariams.

L. Giedraitienė, projektų vykdytoja, moko naudotis kompiuteriu, telefonu. Vilija Ivanovienė, užimtumo amatų būrelio vadovė, taip pat projektų vykdytoja, stengiasi sugalvoti ir pritaikyti darbelius, kuriuos būtų galima daryti daugiau liečiant. Tiesa, ji pastebinti, kad nėra neįveikiamų dalykų: „Svarbu būtų noras. Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra viena moteris, visiškai akla, bet nori karoliukus verti. Ir ji susiveria gražiausius vėrinius.“ Vilchelmina Eirošienė, asociacijos narė, tvarko filialo istorijos archyvą – nuotraukų albumą.

Džiaugiasi naujais gebėjimais

Janina Gečienė, asociacijai priklausanti jau 10 metų, teigia, kad be šios asociacijos ir veiklų būtų išties liūdna. „Mes susitaikome su savo liga. Tiesa, iš pradžių būna labai sunku, taip pat dažnai išgirsti skaudžių pasakymų: „Ar nematai? Akinius užsidėk“, ‒ apie tolerancijos trūkumą iš aplinkinių atvirai pasakojo Janina. ‒ Be asociacijos, jų narių būtų sunku. Čia ateini – pusę dienos prabūname, pasišnekame, darbelius darome ir net pamirštame, kad turime negalią.“ Anot Janinos, neregiams ir silpnaregiams užuojautos nereikia. Tik kartais pagalbos. „Neregį ar silpnaregį reikia užkalbinti. Mes nematome, bet kai žmogus pakalbina, atpažįstame iš balso. Kartais užtenka menkiausio pasiūlymo: „Kaip tu? Gal ko reikia?“ ‒ nuoširdžiai kalbėjo J. Gečienė.

Asociacijos narys Gintaras Puleikis kalbėjo, kad jei neregys eina su baltąja lazdele, tvirtai ir nesidairydamas, jis žino, kur eina ir pažįsta kelią.

L. Giedraitienė pasakojo, kad Gintaras tik atėjęs į draugiją nemokėjo groti ir būtent muzikinių veiklų metu išmoko groti sintezatoriumi. „Kiti sako, kad žmogus neregys nieko negali pasiekti. Gali. Tik reikia noro, ‒ įsitikinusi Laima. ‒ Mes buvome ant ilgiausiojo Lietuvoje kabančio Lankupių tilto, ir mūsų neregiai gali eiti šokdami, tai yra neapsakomas jausmas, kai suteiki žmonėms džiaugsmo, atsiranda noras gyventi, tai džiaugsmas, kai suteiki kitiems džiaugsmo.“

Kasdienybėje nemažai trikdžių

A. Letuko ir J. Gečienės teigimu, ant stulpų turėtų būti specialūs žymėjimai, kad neregys pastebėtų. Klaipėdos gatvėje ties sankryža su J. Janonio gatve šaligatvis ir kelio ženklai ‒ itin probleminė vieta neregiams.

LASS Klaipėdos rajono filialo nariai stengiasi padėti integruotis akliesiems ir silpnaregiams į visuomenę, taip pat informuoti visuomenę apie tarp mūsų gyvenančius silpnaregius ir akluosius. Baltoji lazdelė – tai ir kelrodė pačiam žmogui, kad eidamas nenugriūtų, ir rodinys aplinkiniams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Diana Pipirienė primena: jeigu yra signalizuojama baltąja lazdele, vairuotojai turi praleisti einantįjį ne tik pėsčiųjų perėjoje.

Taip pat neregiai susiduria su kasdieninėmis problemomis: pavyzdžiui, gana aukštais šaligatvio bortais, taip pat nepažymėtais, gana siaurais stulpais.

Gargžduose IKI parduotuvės laiptai taip pat nėra pritaikyti prasčiau matantiesiems: jie turėtų būti nudažyti specialiomis kontrastingomis spalvomis.

„Bangai“ kreipusis į IKI Komunikacijos skyrių, buvo pažadėta įvertinti poreikį. „Nuoširdžiai atsiprašome už šiuos nepatogumus. Mūsų parduotuvėje IKI laukiami visi. Pastaba buvo perduoda už renovacijas, remontus, kitus statybos darbus atsakingiems kolegoms. Poreikis bus įvertintas ir apsvarstytas“, ‒ teigė Vaida Budrienė, Komunikacijos skyriaus vadovė.

Monika CALZONAITĖ
Aut. nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių