Bėdą įveikė ir atviras žodis
Perskaičiusi pastaruosius „Bangos“ laikraščio numerius džiaugiausi, jog viešai pasakytas žodis vis dar turi galią. Manau, kad ir mes, skaitytojai, galime kuo dažniau ir atviriau išsakyti savo mintis, o nelaukti, kol kažkas kitas ką nors padarys.
Štai mane labai sujaudino veiviržėniškės motinos, kuri augina keturis vaikus, likimas. Gerai, kad ji savo bėdą papasakojo redakcijai.
Kodėl visokios statybos inspekcijos buvo tokios uolios tirdamos anoniminį skundą ir reikalaudamos nuversti jos pasistatytą vagonėlį, kuris šiai gausiai šeimai atstojo namus? Dirbanti motina pati pasirūpino pastoge nešokdindama valdžios ir nereikalaudama, kaip kitos visokių lengvatų. Ji pasiėmė paskolą, bet bėda, kad, pasirodo, tas žemės lopinėlis neįteisintas. Žinoma, pritariu, kad įstatymai vienodi visiems, bet čia gi atvejis išskirtinis, kur vaikams dėtis? Tai ką, išmetam į gatvę, o paskui tegu jau valstybė rūpinasi iš visų mokesčių mokėtojų kišenės? Ar taip geriau? Tai kodėl ta inspekcija negalėjo visų pirma informuoti Savivaldybės, kuri gal iš karto būtų padėjusi daugiavaikei mamai, kaip padėjo dabar, kai vietinė spauda aprašė, o dar ir respublikinė iš paskos? Kodėl tik po paviešinimo sukruto taikos sutartį sudaryti? Žinoma, gerai, kad bent dabar tai padarė.
Labai džiaugiausi skaitydama laikraščio numerį, kad žmonės ir vietinė valdžia padėjo ir padės daugiavaikei šeimai išsaugoti savo namus. Jei ne žurnalistai, tai nežinia, kaip čia būtų pasibaigę. Ačiū jiems, neabejingiems.
Elvyra KUPRIENĖ
