Dainingasis Jonas susigrąžino judėjimo laisvę

Nepaisant to, kad gargždiškį verslininką, televizijos projekto „Lietuvos balsas. Senjorai“ dalyvį Joną BLAGNĮ visi įpratę matyti besišypsantį, dainuojantį su gitara rankose, jis atvirai prisipažįsta – dėl sveikatos problemų ne kartą teko sulėtinti gyvenimo tempą, grėsė ir dar viena operacija. Tačiau vyras džiaugiasi radęs sveikos jausenos receptą, kurio vienas iš komponentų – „Cantienica“.

Moldovos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius S. Mihov (trečias iš dešinės), pirmoji sekretorė Aliona Rusu, Lietuvos moldavų ir rumunų bendrijos „Dačija“ pirmininkė Lučija Bartkienė, Klaipėdos rajono meras B. Markauskas, vicemerė Audronė Balnionienė, Administracijos direktorius Justas Ruškys ir gidė, filmo vertėja ir peržiūros iniciatorė M. Vasylienė pasidžiaugė antruoju susitikimu Gargžduose.

Rekomendavo bičiulis

63-iuosius metus skaičiuojantis Jonas sako, kad kasdienį gyvenimą buvo apkartinusios problemos dėl kaulų struktūros pakitimų, kojų iškrypimų, užspaustų nervų. „Jei norėdavau nuvažiuoti iš Gargždų iki Klaipėdos, turėdavau pakelyje išlipti ir pasivaikščioti. Po menisko operacijos rinkosi vandenys. Kankindavo skausmai naktį, teko ne kartą gerti nuskausminamuosius. Grėsė dar viena operacija, kurią vis atidėliojau“, – karčią patirtį prisimena pašnekovas. Anot jo, tai tęsėsi, kol vienas pažįstamas Saulius Daunoras pasiūlė išbandyti daug kam negirdėtą „Cantienicą“. Bičiulis, kasdienybėje taikydamas „Cantienicą“, išsigydė stuburo išvaržą.

„Nuvažiavau į Klaipėdoje vykstančius „Cantienicos“ užsiėmimus, lankau pas trenerę privačias treniruotes, jau buvau 180 kartų. Tai tam tikras kaulų performavimo metodas. Būtent „Cantienica“ man grąžino judėjimo laisvę, padėjo pamiršti skausmus. Tačiau tam reikia ryžto, valios, nes kaulams atsistatyti į savo vietas, į prigimtinę padėtį reikia laiko, tai ne stebuklinga burtų lazdelė, o nuoseklus ir ilgas darbas“, – tvirtina Jonas ir pakviečia apsilankyti kartu „Cantienicos“ treniruotėje.

Kaulų performavimas

Klaipėdoje įsikūrusioje „Kūno laisvė – „Cantienica“ studijoje mus pasitinka Šveicarijoje studijavusi sertifikuota „Cantienicos“ instruktorė Renata Ložienė. Ji paaiškina, kad „Cantienicos“ pavadinimas kilęs ir šveicarų mokslininkės Benitos Cantieni pavardės. Ši mokslininkė pati gimė su skolioze ir dirbo trenere, aiškinosi, kur yra atskaitos taškas, kaip galima sau padėti. Būtent ši mokslininkė tiksliai užrašė, kokia turi būti kaulų struktūra. „Cantienica“ neturi nieko bendro su joga, pilatesu ir pan., ji orientuojasi į kaulų performavimą taisyklingoje laikysenoje, tokiu būdu įvaldomi teisingi kūno judesiai. Anot R. Ložienės, kiekvienas kaulas kito atžvilgiu keičiasi nuo rankų pirštų galiukų iki pėdų pirštų galiukų, įvyksta grandininė reakcija, kuri išlaisvina kūną.

Pati Renata „Cantienicos“ trenere taip pat tapo neatsitiktinai. Ji prisipažįsta, augindama vaikus, vis juos nešiodavusi ant vieno klubo. Kaulai iškrypo, visa konstrukcija išėjo iš savo centrinės ašies, susiformavo didelės stuburo išvaržos. „Naktimis kankindavo tokie skausmai, kad kas pusmetį išveždavo greitąja. Tačiau pabėgau nuo operacinio stalo, nes mintyse pro akis prabėgo vaizdas, kad aš esu viena iš to tūkstančio, kam operacija nepasiseka. Pati esu teatrinio sceninio judesio specialistė, ruošdavau teatralų kūnus, tačiau sveikatos nebuvo. Lygiai taip pat daug žmonių lanko sporto klubus, tačiau tai neretai neprideda sveikatos“, – pastebėjo trenerė.

Mokėsi Šveicarijoje

Kadangi Renata kurį laiką gyveno Vokietijoje, ten studijavo, tai tiesiog į interneto paieškos sistemą suvedė vokiškai frazę „Kas nors padėkite nuo nugaros skausmų“, tuomet jai iškrito nuoroda į „Cantienicą“. Ji gulėdama lovoje atliko pirmuosius pratimus ir iškart pajuto teigiamą poslinkį. Nusprendė šios krypties nepaleisti ir padaryti visa, kas įmanoma: išvyko metams studijuoti „Cantienicos“ į Šveicariją ir tapo sertifikuota trenere.

Nuo 2015 metų „Cantienicos“ studiją atidarė Klaipėdoje, ji tokia vienintelė visoje Lietuvoje, nors dabar jau yra ir dar keletas instruktorių. „Žmonės įprastai nejaučia maždaug pusės savo kūno, neturi suvokimo apie kaulų konstrukciją. „Cantienica“ yra anatominė logika. Dirbdami su kūnu, dubens dugno giliuosius raumenis susiejame su pilvo, nugaros, šlaunų ir klubų raumenų sluoksniais, kaulais, sąnariais, sausgyslėmis ir priverčiame juos veikti kartu. Todėl susitvarko kraujotaka, pasitraukia galvos skausmai, susireguliuoja endokrininė sistema, dingsta šlapimo nelaikymo problema, osteochondrozė ir t. t. „Cantienicos“ yra mokomasi vieną kartą ir visam gyvenimui. Išmokti pratimai „įsirašo“ į atmintį ir vėliau natūraliai įsiterpia į kasdienius judesius gyvenime, tai pakeičia kaulų struktūrą“, – neabejoja trenerė R. Ložienė.

Stengiasi dėl savęs

Gargždiškis Jonas džiaugiasi, kad dabar vaikšto kaip senais laikais. „Būčiau netikėjęs, kad tai įmanoma, tačiau kai pats patyriau, noriu dalintis „Cantienicos“ nauda, kad kuo daugiau žmonių susigrąžintų sveikatą“, – šypsodamasis kalba Jonas. Jis pasakojo, kad gerą savijautą jam garantuoja ne tik „Cantienica“. „Namuose turiu įsirengęs sporto salę, tad kiekvieną rytą pradedu nuo mankštos, tempimo pratimų. Užsibrėžiau padaryti tiek atsispaudimų, kiek yra metų, tad jau 50–55 padarau, iki 63 nedaug ir liko. Ant skersinio – prisitraukimai. Po pusvalandžio treniruotės namuose – į dušą ir į lauko baseiną, kuriame Minijos vanduo. Grįžęs ruošiu kavą, o prieš tai dar visiems namiškiams supjaustau vieną česnako skiltelę, kurią užgeriame vandeniu. Kontroliuoju mitybą. Valgau viską, tačiau svarbu saikas ir balansas. Antradieniais abu su žmona darome iškrovos dieną, padedame organizmui išsivalyti“, – dėsto savo įpročius pašnekovas.

Savaitgalį Jonas su bendraminčių būriu susitinka prie Dovilų karjerų, kur ankstyvą rytą išsimaudo, atsigeria kartu kavos, pabendrauja ir nusiteikę puikiai dienai išsiskirsto. Važiuoja dviračiais. „Stengiuosi dėl savęs, kad pats gerai jausčiausi. Tam reikia pastangų“, – neabejoja gargždiškis. Žinoma, geros nuotaikos šaltinis Jonui – ir dainos, skambinimas gitara. Savo išskirtiniu balso tembru jis pradžiugina ir ne vieną jubiliatą. Štai visai neseniai su daina sutiko ir „Bangos“ redaktorės Vilijos Butkuvienės jubiliejų, taip pat bičiulio Antano Skiočio sukaktį. „Dažniausiai vakarais leidžiu laiką skambindamas gitara, dainuodamas. Šiuo metu ieškome muzikinės versijos vienai Pauliaus Stalionio parašytai dainai“, – užsiminė J. Blagnys.

Agnė ADOMAITĖ

Autorės nuotr.