Didžiausias dėmesys „Žilvityje“ – pramogoms ir lietuvybei
Moksleivių poilsiavietėje „Žilvitis“ vasaros sezonas jau baigtas – keturiose stovyklautojų pamainose vasarojo arti 1 500 vaikų ir jaunimo iki 18 m. Toks poilsiaujančiųjų skaičius nekinta jau daug metų. Priešingai – moksleivių skaičius auga, nes tėvai į savo vaikystės vasarų rojų siunčia pačių atžalas. Dažnai – net iš užsienio. Todėl ilgamečiams stovyklos būrių vadovams tenka ir nauja užduotis – užsienio lietuvius mokyti lietuvių kalbos.
Kelialapiai – ir ES lėšomis
Pusantro tūkstančio stovyklautojų šiemet priėmusi „Žilvičio“ stovykla Klaipėdos rajono vaikų čia sulaukia mažai. „Žilvičio“ ilgametis vadovas Bronius Kalvaitis skaičiavo, kad rajono vaikų ir jaunimo šiemet čia buvo iki šimto. Anot jo, tai daugiausia lemia nepigus stovyklavimo malonumas. Įprasta kelialapio kaina – 500–530 Lt. Tačiau ne vienerius metus „Žilvitis“ dalyvauja Švietimo mainų paramos fondo inicijuojamoje programoje „TAPK“, pagal kurą šiemet priėmė 381 moksleivį. Pagal šią programą 63 socialiai remtini vaikai (tarp jų 25 iš Klaipėdos rajono) stovyklavo nemokamai, likusiesiems kelialapis kainavo 30 proc. pigiau. Kainų skirtumas iš dalies finansuotas ir ES lėšomis.
Stovyklos direktorius B. Kalvaitis vardijo, kad daug dažniau sulaukiama moksleivių iš didžiųjų miestų – sostinės, Kauno, Tauragės, Jonavos ir kt. Vien „Achemos grupės“ profsąjunga į stovyklą kasmet siunčia apie 100 darbuotojų vaikų, „KLASCO“ – apie 30 vaikų. Skirtingose pamainose netrūksta neformaliojo ugdymo organizatorių siunčiamo jaunimo. Šiemet „Žilvityje“ tradiciškai ilsėjosi įvairių sporto mokyklų ugdytiniai. Pavyzdžiui, paskutiniojoje pamainoje iš 380 stovyklautojų 90 buvo jaunieji krepšininkai.
Renovacijai reiktų 10 mln. Lt
Direktorius B. Kavaitis priminė, jog stovykloje visi moksleiviai suskirstyti į 12 būrių po maždaug 30 vaikų. Kiekvieną būrį prižiūri auklėtojas ir vadovas. Todėl vienoje pamainoje dirba 24 suaugusieji, o per visą vasarą – net 95 darbuotojai.
Nors neretai „Žilvičiui“ geliama dėl sovietmečiu dvelkiančios infrastruktūros, stovyklautojams gerbuvis nė motais. „Vaikai nesigilina į gerbuvį. Jiems ne tai svarbiausia – susirenkama bendrauti, susirasti draugų ar susitikti su praėjusių vasarų bičiuliais. Nėra buvę, kad stovykla neužsipildytų“, – patikino vadovas.
Anot jo, taip pat netiesa, kad čia sąlygų nesistengiama gerinti. „Metalinių lovų jau tikrai neturime – visos jos pakeistos naujomis. Šiemet įsigijome 450 komplektų naujos patalynės už 19 000 Lt. Patalpų sienos taip pat iškaltos lentelėmis. Tačiau jau būtina keisti ir stogų dangą. „Žilvičiui“ nemažai atsieina nuotekų išvežimas – mokame 30 000 Lt. Tačiau prisijungti prie centralizuotų tinklų kainuotų 2 milijonus litų, o visos stovyklos renovacijai prireiktų 10 milijonų litų“, – vardijo B. Kalvaitis.
Užsiėmimai – edukacija pajūryje
Ne pirmus metus žilvitiečiai stebi vakarietiškas permainas. Į stovyklą vis dažniau atvyksta užsienio lietuvių iš JAV, Ispanijos, Italijos, net Kinijos. Moksleiviai, atvykę atostogų iš Anglijos ar Airijos – ypač dažni. Kai kurie iš jų sunkiai arba iš vis nekalba lietuviškai, todėl jų tėvai stovyklą vadina savotiška mokykla. Jie vaikus specialiai palieka lietuviškai kalbančių vaikų būryje.
„Žilvičio“ poilsio organizatorius Kazimieras Drižilauskas paneigė, kad šiuolaikinis jaunimas apatiškas. Esą stovyklavietėje moksleiviai su malonumu atlieka kolektyvines užduotis, organizuoja pramogas. „Pagal tą pačią programą „TAPK“ stovyklautojams rengiame etnokultūrinius užsiėmimus, pavadintus „Supinsim etnopynę ant jūros kranto“: vaikai pina draugystės juosteles, vaišinasi tradiciniais Mažosios Lietuvos valgiais, tokiais kaip duona su medumi, kafija ir kt. Jaunimas taip pat vyksta į Pajūrio regioninį parką, susipažįsta su Pamario krašto istorija, gamta, keliauja į bunkerius“, – užsiėmimus vardijo K. Drižilauskas.
Žinoma, čia netrūksta ir smagių pramogų, tokių kaip „Siaubo takas“ ar šokiai jūroje.
