Drevernos mokykla skaičiuoja paskutines dienas
Drevernos pagrindinėje mokykloje – erdvios, tačiau ištuštėjusios patalpos. Svarstoma, kam jas būtų galima pritaikyti uždarius švietimo įstaigą.
Klaipėdos rajono savivaldybė negaili lėšų Kuršių marių skalaujamai Drevernai: įrengta šiuolaikiška prieplauka, pastatytas apžvalgos bokštas. Viliamasi, kad šis nuostabus gamtos kampelis vilios ne tik poilsiautojus, bet ir naujakurius. Nepaisant šių pastangų, per metus Drevernoje gimsta vos keli vaikai. Ištuštėjusios pagrindinės mokyklos klasės vietos politikus norom nenorom verčia galvoti apie švietimo įstaigos uždarymą.
Tiesa, ne taip greitai – juk Seimo rinkimai ant nosies, tad sunerimusiems gyventojams kone garantuotas pereinamasis laikotarpis.
Prašo pereinamojo laikotarpio
Drevernos pagrindinėje mokykloje 2016–2017 mokslo metais mokosi 39 pirmų–dešimtų klasių mokiniai 5 komplektuose. Vidutinis mokinių skaičius komplekte – 7,8 mokinio. „Suprantame, kad mokyklai iškilo reali grėsmė. Dėl to ypač nerimauja tėvai, mokiniai. Tėvai rinko parašus ir pageidauja, kad pagrindinė mokykla išliktų dar bent vienerius ar dvejus metus. Tai būtų adaptacinis laikotarpis, visi apsiprastų su ta mintimi, persiorientuotų, pedagogai galbūt susirastų kitus darbus“, – svarstė laikinai Drevernos pagrindinės mokyklos direktorės pareigas einanti Vilija Rimkuvienė.
Tačiau pereinamasis laikotarpis tenkina ne visus. Anot Drevernos bendruomenės pirmininkės Renatos Jaurienės, reikėtų dėti visas pastangas, kad mokykla apskritai išliktų. Vietos politikai turėtų ieškoti galimų sprendimo būdų. Juk į Dreverną yra investuota jau labai daug, gaivinamas turizmas, norima pritraukti naujakurių. O jaunoms šeimoms darželis, mokykla yra vieni iš aktualiausių dalykų. Jei jų nebus, nebus ir naujų gyventojų. „Mokyklos uždarymas atsilieptų ir kultūros skyriui, juk retas renginys įsivaizduojamas be vaikų: jie ir dalyviai, ir žiūrovai“, – dėstė R. Jaurienė.
Ji pati jau 12 metų gyvena Svencelėje, abi moters dukros lankė Drevernos pagrindinę mokyklą. Mažesnioji į Priekulės Ievos Simonaitytės gimnaziją išvyko mokytis, baigusi 6 
klases Drevernoje: „Tikrai ne todėl, kad čia buvo blogai. Tiesiog jai reikėjo masės. Tačiau yra vaikų, kuriems būtų sunku adaptuotis didesniame kolektyve, todėl aš už tai, kad kiekvienas turėtų teisę pasirinkti. Drevernoje kiekviena klasė – tarsi šeima, ugdymo kokybei taip pat neturiu jokių priekaištų“, – akcentavo pašnekovė.
Mokinio krepšelio nepakanka
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius informavo, kad 2016 m. Drevernos pagrindinei mokyklai yra numatyta 106 184 eurai mokinio krepšelio lėšų. Iš jų 20,4 tūkst. eurų yra skirta papildomai, perskirstant švietimo įstaigų lėšas, nes Drevernai nepakanka mokinio krepšelio lėšų dėl mažo mokinių skaičiaus.
Dar apie 75,5 tūkst. eurų finansavimas 2016 m. yra numatomas iš Savivaldybės biudžeto. Iš šių lėšų yra išlaikomi šie etatai: ūkvedžio (0,5), vyriausiojo buhalterio (1), sekretoriaus (0,5), darbininko (2,5), kompiuterių inžinieriaus (0,5), valytojos (1,75), sargo (2,5). O laikinai einančios direktorės pareigas V. Rimkuvienės ir bibliotekininkės etatai jau yra išlaikomi iš mokinio krepšelio lėšų, kaip ir 15 Drevernos pagrindinėje mokykloje dirbančių pedagogų.
Vis dėlto Drevernos mokinių tėvai ragina atsižvelgti ne tik į finansinius rodiklius, jiems svarbesnis vaikų saugumas: kuo mokykla arčiau namų, tuo geriau, mažiau trikdžių dėl pavėžėjimo, popamokinės veiklos ir t. t.
Likimas – Tarybos rankose
Įvertinti pagrindinės mokyklos ateities perspektyvų į Dreverną neseniai vyko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas. Pastarajam savo bėdas, nerimą dėl neaiškios ateities išsakė bendruomenės nariai, pedagogai. Jie prašo švietimo įstaigos neuždaryti skubotai, neįvertinus galimų neigiamų pasekmių. Komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė informavo, kad galutinis sprendimas dėl mokyklos likimo nėra aiškus: apsispręsti turės visa Savivaldybės taryba, vyks balsavimas. „Manau, būtų tikslinga dar bent vienerius metus palikti pereinamąjį laikotarpį“, – įsitikinusi pašnekovė. Tokios pačios nuomonės buvo ir kaimo mokykloje apsilankę parlamentaras Petras Gražulis, vicemerė Rūta Cirtautaitė. Švietimą kuruojanti vicemerė Violeta Riaukienė patikino esanti už kaimo mokyklų išsaugojimą, tačiau į finansines galimybes taip pat svarbu atsižvelgti.
Jei mokykla anksčiau ar vėliau bus uždaryta, kam bus panaudotas didžiulis pastatas? „Dreverna ateityje turėtų tapti traukos centru, tad parduoti netikslinga. Tikimės sulaukti pasiūlymų iš pačios bendruomenės, kuri geriausiai jaučia kaimo gyvenimo pulsą“, – sakė mero pavaduotoja V. Riaukienė. Vicemerė R. Cirtautaitė svarstė, jog galbūt galėtų būti kažkoks saviraiškos centras, vykti popamokinė veikla. Taip galbūt ir daliai darbuotojų pavyktų išsaugoti darbus, nereikėtų stoti į bedarbių gretas.
ĮDOMU
- Priekulės seniūnijos duomenimis, 2012 m. Drevernoje, Svencelėje gimė 5 vaikai, 2013 m. – 3, 2014 m. – 2; 2015 m. – 5. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie lankytų Drevernoje įsikūrusias švietimo įstaigas. Mat tėvai turi pasirinkimo galimybę: gali vežti į Klaipėdos ar Priekulės ugdymo įstaigas ir pan.
