Egzaminai – jungas?
Perskaičiusi Agnės Adomaitės straipsnį „Abiturientams – privalomų egzaminų jungas“ (š. m. balandžio 22 d. Nr. 30) negaliu tylėti dėl lietuvių kalbos privalomojo valstybinio egzamino, tiksliau, − dėl pateikiamo mokinės iš Trakų argumento, kad „tiems, kurie ketina studijuoti užsienyje, šis egzaminas gali būti visiškai nereikšmingas.“
Gal nereikėtų spjauti į vandenį, kurį galbūt teks pačiam gerti? Visi tokie garantuoti, kad negrįš po studijų užsienyje į Lietuvą? O jei ir negrįšite, tai pasiklausykite, kaip kalba dauguma vadinamųjų dipukų (pokario emigrantų, daugiausia persikėlusių į Ameriką), − kuriems lietuvių kalbą mokėti gerai – prestižo reikalas, atsakomybės už lietuvybės, tautiškumo išsaugojimą išraiška.
Prie minimo straipsnio pateikiamas ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko komentaras dėl privalomojo matematikos egzamino, kuriame teigiama, kad darbdaviai pasisako už privalomą egzamino įvedimą, „nes matematika yra ne tik tam tikros lygties išsprendimas, tai mąstymo lavinimas.“ Darbdaviai pasigenda produktų kūrėjų. Toliau komentare sakoma: „Be matematikos, galėtų būti privalomas ir kultūros egzaminas. Šiuo metu mokyklose yra tik etikos, estetikos trupiniai. Stinga kultūros suvokimo, reikalingo verslui vystyti, plačiąja prasme.“
Iš savo patirties galiu drąsiai teigti: tą patį galima pasakyti ir apie lietuvių kalbą: gramatikos taisyklių, ypač kirčiavimo, mokymasis ir gebėjimas jas taikyti ugdo logikos, mąstymo vystymąsi. Literatūros analizė ugdo gebėjimus suvokti kultūrą plačiąja prasme.
Seniai pastebėjau – kas nesugeba vietoj sudėliot kablelių, tas nelabai ką ir kitur sudėlioja. Norėčiau po šio sakinio pavaizduoti liūdną šypsenėlę, bet pabaigai pasakysiu tik tiek: privalomi egzaminai nėra joks jungas. Smetoninėje Lietuvoje egzaminai buvo po kiekvienos klasės. Todėl daugelio, baigusių gimnazijas, žinių lygis tuomet prilygo ar net lenkė dabartinių bakalaurų. Tai liudija smetoninių gimnazistų baigiamieji darbai. Jei turėtume tokią švietimo sistemą, kokia buvo smetoninėje Lietuvoje, netektų dabar dejuoti, kad nesugebame kurti klestinčios teisinės valstybės.
Siūlyčiau įvesti abiturientams dar ir privalomą valstybinį Lietuvos istorijos egzaminą. Istorijos žinios ir jos dėsnių suvokimas, beje, taip pat ugdo loginį mąstymą ir kultūros suvokimą ne tik plačiąja, bet ir giliąja prasme.
Daiva BELIOKAITĖ
