Formaliai – kaimiečiai, realiai – miestiečiai
Netyla diskusijos dėl Gargždų administracinių ribų keitimo, prijungiant Saulažolių kaimą, kuris faktiškai yra tapęs miesto dalimi, nes susijęs su miestu tomis pačiomis gatvėmis ir tinklais. Neseniai į Savivaldybėje vykusį pasitarimą atėję apie 40 saulažoliškių vėl šaukė nenorintys būti miestiečiais. Jų neįtikino ir vienas iš rimtų argumentų, kad padidėję Gargždai gautų gerokai daugiau lėšų keliams tvarkyti bei kitai infrastruktūrai plėsti ir gerinti, ir dėl to išloštų visi gyventojai.
Žemės vertė didės
Saulažoliškiai nenorėjo girdėti ir dar vieno svaraus argumento, kodėl nebėra prasmės ginčytis dėl prijungimo. „Ar Gargždų miesto ribos keisis, ar ne, žemės mokesčio koeficientas neišvengiamai didės. Mat Registrų centras yra sudaręs žemės verčių žemėlapį, pagal kurį skirtingų zonų gyventojai moka skirtingo tarifo žemės mokestį. Šiuo metu planuojama keisti zonavimą pagal nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, todėl pakils ir Saulažolių, prisišliejusių prie Gargždų, žemės sklypų vertės ir kartu mokesčiai“, – pabrėžė vyriausiasis rajono architektas Gytis Kasperavičius. O juk ne kartą saulažoliškiai išsakė savo nuogąstavimus, kad jungtis prie Gargždų labiausiai nenori būtent dėl gerokai kilsiančio žemės mokesčio. Tad jau aišku, kad vienaip ar kitaip ateityje už žemę teks mokėti brangiau tiek gargždiškiams, tiek saulažoliškiams.
Susijungus – didesnė nauda
Rajono meras Vaclovas Dačkauskas Saulažolių gyventojus ramino, kad Taryba taiko mieste žemės mokesčių lengvatas pensininkams, o prasiplėtus Gargždams, padidėjus gyventojų skaičiui, pailgėjus gatvėms, bus gaunama daugiau lėšų gatvėms asfaltuoti, apšvietimui įrengti, „Susijungus būtų galima gerokai ekonomiškiau tvarkytis. Gargžduose gatvės pradėtos asfaltuoti nuo centro ir plečiasi į pakraščius, todėl ir pas jus greičiau keliai būtų sutvarkyti. Iš gatvėms asfaltuoti skirtų lėšų 50 proc. tenka Gargždams, kita dalis – rajono seniūnijoms. Dabar Saulažoliams dėl lėšų gatvėms tenka konkuruoti su kitomis dviem tos pačios seniūnijos gyvenvietėmis – Dauparais ir Kvietiniais“, – sakė meras. Anot mero, nėra normalu, kad vienos ir tos pačios gatvės, pavyzdžiui, Kvietinių ar Užuovėjos gyventojai ir jų sklypai priklauso skirtingoms Gargždų miesto ir Dauparų–Kvietinių seniūnijoms: vienoje gatvės pusėje gyvenantys žmonės moka didesnius mokesčius, kitoje – mažesnius, bet visi naudojasi tais pačiais tinklais, gatvėmis. O tai nesą socialiai teisinga vieni kitų atžvilgiu.
Reikia spręsti ir Minijos slėnio, esančio arčiau automagistralės tilto, prijungimo prie miesto klausimą, ribą brėžiant pagal gamtinius riboženklius. Mero teigimu, Gargždai neišvengiamai plėsis, panašiai kaip ir Klaipėda, prisijungusi buvusias rajono teritorijas: Tauralaukį, Rimkus, Paupius. Tačiau V. Dačkauskas pabrėžė, kad administracinių ribų keitimas kol kas yra tik preliminarus, tam ir tariamasi su gyventojais, kad kai kurie pasiūlymai būtų koreguojami pagal jų pageidavimus. Susirinkime skelbta, kad šiuo metu Saulažoliuose yra įregistruotas 421 žemės sklypas.
Saulažoliai nepasiduoda
Mero pasiūlymas susijungti ir kartu visiems kelti gyvenimo kokybės lygį Gargžduose nesulaukė saulažoliškių pritarimo ir buvo vos nenušvilptas.
„Čia nuo seno buvo ir bus Saulažoliai. Mes nenorime mieste gyventi!“ – itin garsiai šaukė vienas Kvietinių gatvėje gyvenantis saulažoliškis. Kitas žmogus kibo prie projektuotojų ir bandė įrodinėti, kad rengdami planą neva jie nesiremia Lietuvos koordinačių sistema. Treti piktinosi, kad esą keliai blogai greideriuojami ir pirštu rodė į Gargždų seniūną, nors šis kartojo, kad tai ne miesto teritorija. Akivaizdu, kad kai kurie gyventojai save laiko gargždiškiais, nors jiems patogiau gyventi Saulažolių kaime. Tai patvirtino dar vienas gyventojas. „Aš esu Gargždų, oi, ne, Saulažolių gyventojas… Jei norite, visus prijunkite, bet tik ne mane“, – prajuokino susirinkusiuosius vyriškis, gyvenantis anapus Kretingos kelio.
Tačiau kiti saulažoliškiai išsakė ir rimtų motyvų: ar brangiai kainuos adresų pakeitimas, ar bus apribojimų be atitinkamų leidimų statant tam tikro ploto pagalbinius pastatus, pavyzdžiui, garažus, ar galės mieste būti žemės ūkio paskirties žemė ir kt. Savivaldybės administracijos atstovai neslėpė, kad išties su statybomis mieste bus šiek tiek sudėtingiau, kad žemės ūkio paskirtį žemės sklypui galima pakeisti detaliuoju planu, kad mieste mokant 40 eurų už 15 arų namų valdos sklypą tiek pat nereikės mokėti už likusią žemę, o mokestis už 1 ha neturėtų viršyti 20 eurų. Tarybos narė Biruta Alšauskienė, gyvenanti Saulažoliuose, griežtai pasisakė prieš prijungimą, nes esą yra surinkta daug gyventojų parašų. Valdančiosios daugumos atstovė pastebėjo, jog nevykdomi seni valdžios pažadai: įrengti šaligatvį kairėje Kvietinių gatvės pusėje, iškraustyti norvegiškus namelius iš aikštelės šios gatvės gale.
„Už“ balsavo tik keli
Tačiau ne visi vadinamojo kaimo gyventojai priešinasi susijungimui, o kviečia kaimynus pažvelgti į šį reikalą plačiau. „Nesielkime kaip avys, kurias ne taip seniai ganė šviesaus atminimo mūsų kaimo gyventojas. Yra prisijungimo prie miesto pliusų ir minusų. Tačiau nereikia užsispirti aklai ir šaukti, kad esu senas saulažoliškis, ir savų interesų vedamam priešintis natūraliam miesto plėtros procesui. Svarbu tai, ką mes prisijungdami išlošime: gal žemės mokesčių lengvatas ar greitesnį gatvės sutvarkymą“, – svarstė Saulažolių gyventojas Edmundas Zbarauskas.
Tačiau ši nuomonė susirinkusiųjų daugumai nelabai patiko, žmonės vėl ėmė triukšmauti. Kai pasiūlyta balsuoti už susijungimą, pakilo tik kelios rankos.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, ramindamas aistras, reziumavo, jog galutinį sprendimą dėl Gargždų administracinių ribų keitimo, prijungiant Saulažolius, priims rajono Savivaldybės taryba, atsižvelgusi į projektuotojų pasiūlymus ir gyventojų pastabas. Beje, rytojaus Tarybos posėdyje šis klausimas dar nebus svarstomas.
