Gardžiuokimės su Smalininkų gaspadine Egita Lyneburgeriene
„Pasitaiko ir patyrusioms kepėjoms, kad šakotis nukrenta, tada tenka pabaigti kepti orkaitėje, o jei iškepęs suskyla – šventė vaikams“, – juokėsi E. Lyneburgerienė, kurios didžiausias šakotis svėrė net 7 kg.
Doviliškiai ir patys kepa gardžius pyragus, bet į Dagos šventę paskutinį rugsėjo sekmadienį pasikvietė „Smalininkų gaspadines“. Taip vadinasi Smalininkų bendruomenė, kuri puoselėja tradicinę lietuvišką virtuvę – važinėja po šventes, demonstruoja, kaip kas verdama ir kepama, ir vaišina svečius. Doviliškiai jau buvo ragavę Egitos šakočio ir badblynių, arba čirvinių blynų, kuriuos doviliškiai vofeliais vadina.
Kepti šakočius Egita mokėsi iš knygos, o kai pirmieji kepiniai išėjo be ragų, kreipėsi į patyrusią kepėją. „Ir tapo aišku, kad norint iškepti gražų šakotį ugnis turi būti kaitri“, – įsitikino Egita.
Šventėse kepti šakotį mobilioje krosnyje Egitai padeda vyras Algimantas ir vaikai Gerda, Marta ir Erikas. Beje, vyras per žiemą priruošia beržinių malkų, kurias labai smulkiai suskaldo. „Malkos džiovinamos net dvejus metus, o išdžiūvusios turi skambėti!“ – linksmai pasakojo šakočių kepėja.
Tačiau vien išdžiūvusių beržinių malkų neužteks. Jei norėsite išsikepti šakotį, pirmiausia reikės specialios krosnies, volo ir… nebijoti kaitrios ugnies, juk kaisti prie jos reikės mažiausiai 40 minučių, o jei kepsite lauke, kaip Egita kepa įvairiose šventėse, – dvi ar net pustrečios valandos.
„Iš 40 kiaušinių, 1 kg sviesto, 1 kg cukraus, tiek pat aukščiausios kokybės kvietinių miltų, 100 g vanilinio cukraus, 300 g rūgščios grietinės iškepame 3 kilogramų šakotį“, – vardijo Egita, sukdama volą.
Atskyrus trynius nuo baltymų, pirmiausia iki baltumo reikės išsukti trynius kartu su sviestu ir cukrumi. Kai pasidarys vientisa masė, supilti grietinę, suberti miltus ir vėl gerai išmaišyti. Iki purumo atskirai išplaktus baltymus, taip išplaktus, kad peiliu galėtume pjaustyti, supilti į jau išmaišytą masę ir atsargiai viską kartu sumaišyti. O jau tada kaitriai beržinei ugnelei spragsint, imti gerą samtį ir lieti ant volo. Bet jei pamiršit jį sukti ar per lėtai suksit, ar per greitai, ar kaitros pritrūks, nebus gražių šakočio ragelių, kuriuos taip mėgsta vaikai nulaužyti.
Egita, padedama šeimos, šventėse kepa ir badblynius, kuriuos vieni margablyniais, kiti čirviniais blynais vadina, o doviliškiai – vofeliais. „Mano seneliai, prasidėjus rusų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją, o grįždami namo parsivežė vartomą ant ugnies blynų keptuvę, kuri tapo pagrindine jų maitintoja. Vietoj namų radę tik griuvėsius, jie prisiglaudė pas svetimus žmones“, – šeimos istorijos epizodą papasakojo Egita. Pagal ant vokiškos keptuvės iškaltą receptą iškeptų blynų badblyniais nepavadinsi (300 g miltų reikia 6 kiaušinių, 200 g sviesto, grietinės, cukraus, mielių). Egitos seneliai, sugrįžę į gimtinę, kepė tikrus badblynius, nes tik iš miltų ir vandens. „Neturėjo nė lašinių keptuvei patepti, tai tepdavo vašku“, – sakė Egita, vartydama senelių keptuvę, kuri tuo ypatinga, kad ne blyną reikia versti, o keptuvę. Doviluose per Dagos šventę ji su šeima pamaitino visus išalkusius ir neliko nė šaukšto iš 20 litrų tešlos.
