Gardžiuokimės su tautodailininke Vilija RIDIKIENE
Lydeka, ešerys, lašiša, menkė, šlakis, žiobris, karpis, plekšnė… Šias žuvis Vilijos Ridikienės vyras Algirdas yra ne tik išdrožęs iš medžio, bet ir sužvejojęs. Tačiau šį kartą pokalbis ne apie žvejybą, o apie žvejo dukros Vilijos išbandytus žuvų patiekalus. Kai kuriems prireikia ne mažesnės kantrybės nei rankdarbiams.
„Mano a. a. tėvelis buvo žvejys. Mūsų namuose dar yra jo naudotų žvejybos įrankių ir stintoms gaudyti“, – sakė nuo vaikystės pamėgusi žuvies patiekalus V. Ridikienė. Stintas ji kepa, marinuoja, ruošia kaip šprotus ir vaišina draugus ir gimines.
Stintos – ir draugams, ir vaikams
„Užminkysiu duoną, ir galėsime pasikalbėti“, – sutiko Vilija, kai paskambinau susitarti dėl pokalbio. Pagal sezonus pyragus, tortus kepanti moteris sakė neįsivaizduojanti kavos be pyrago. Jei nėra namie pyrago, tai ir kavos negeria. Tačiau žvejo mėgėjo namuose Lingių kaime beveik visada yra žuvies. Jei ne karantino ribojimai, čia žymiai anksčiau būtų pakvipusios kepamos stintos. Ant ledo šią žiemą porą kartų stintas žvejojusio Algirdo laimikis – apie 10 kilogramų, kitą kartą pagavęs mažiau. „Kai šitiek žuvies, ją valome abu. Kadangi suvalgyti dviese neįmanoma, stintas kepu ir marinuoju, paskui jų stiklainiukus dovanoju draugams, pažįstamiems, jų tenka ir sūnui Vilniuje, ir dukrai Anglijoje“, – pasakojo Vilija. Kaziuko mugėje kasmet dalyvaudavę tautodailininkai V. ir A. Ridikai stintų nuveždavo ir savo bičiuliams. Deja, šiemet mugė virtuali, o Vilijos stintų skonį jų pasiilgusiesiems teks įsivaizduoti…
„Esu bandžiusi užsišaldyti stintų, bet nepatiko, todėl marinuoju. Jei dėl sveikatos kas negali valgyti keptų, skanu ir garuose ruoštos, – dalijosi patirtimi lingiškė. – Vyrui, draugams patinka ir kaip šprotai rūkytos stintos, užpiltos karštu aliejumi.“
Mėgsta žuvų patiekalus
Nors Vilija sako, kad mėgstanti gaminti tai, kas nereikalauja ypatingai daug laiko, norėdama šventiškai paruošti žuvį – ją įdaryti, užtrunka dvi dienas. Vyras pagauna, pavyzdžiui, starkį, tada reikia atsargiai išskrosti ir atskirti odą, kad ji neįplyštų. Įdarui du kartus sumala žuvies filė, pakepa morkų su svogūnais, juos sumala, išmirko grietinėlėje batono, pagardina visą masę druska, pipirais ir atsargiai prikemša į žuvies odą. Baigusi užsiuva, sulenkia puslankiu, kad gražiau atrodytų, apdengia folija ir kepa orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių apie 45 min. Prieš baigdama kepti nuima foliją. Iškepta žuvis turi atšalti, todėl puošia kitą dieną. Įdaryta žuvis tampa dovana draugams arba papuošia šventinį šeimos stalą.
„Galiu ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei valgyti žuvį. Mėgstu su daržovėmis, o pusryčiams ant batono – pasūdytą lašišą. Žinoma, pagautą vyro. Iš parduotuvės perku tik silkę. Vyras labiausiai mėgsta stintas, o jei ruošiu kitą žuvį, ašakas net pincetu renku“, – juokėsi Vilija. Kadangi ji mėgsta improvizuoti, tikslių proporcijų nepaiso ruošdama jokius žuvų patiekalus, be to, iš vienos žuvies būna ir žuvienė, kuriai panaudoja galvą, o žuvies filė (kartais įmaišo ir krevečių) kepa orkaitėje su daržovėmis. „Tinka visos daržovės, kokių turite ir kokias mėgstate. Dar įpilu grietinėlės, užtarkuoju sūrio, – dalijosi receptu Vilija. – Pagal skonį kiekvienas gali rinktis prie šio žuvies apkepo bulves arba ryžius.“ Nors dažniausiai maistą gamina Vilija, virtuvę mielai užleidžia Algirdui, kai jis nusprendžia pagaminti krevečių patiekalų.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Nuotr. iš asmeninio archyvo
