Gargždiškės senjorės dienas nuspalvina gėlių žiedai
„Man nėra negražios gėlės“, – sako 78-erių gargždiškė Danutė Gagilienė, kurios pomėgis – puoselėti gėles. Šiuo metu jos 5 arų sklype „Gargždelės“ sodininkų bendrijoje grožiu stulbina kelios dešimtys spalvingų viendienių kerų, kasdien skleidžiasi vis nauji ir kitų gėlių žiedai.
D. Gagilienė su vyru daugiau nei prieš 40 metų gavo sodo sklypą ir nusprendė namelio nesistatyti – abu norėjo turėti daugiau žemės, tad ir dabar vienintelis statinys – šiltnamis.
„Čia pat karjerai, sklypas buvo dauboj. Vyras anuomet čia supylė net 70 didžiulių priekabų žemės. Su dukra išrinkau varpučius, sūnus padėjo tėčiui“, – šypsodamasi pasakojo darbšti moteris. Su vyru prisitempė akmenų iš karjerų, juos panaudojo formuodami sklypą. Anksčiau didžiąją jo dalį užėmė auginamos daržovės, nors be gėlių savo gyvenimo Danutė niekada neįsivaizdavo. „Vienu metu turėjau 23 kerus rožių. Pirkau ir latviškų, bet paskui pradėjo nykti. Draugė padovanojo jurginų, tačiau su jais yra vargo – reikia rudenį iškasti, o gumbus vežtis žiemai į daugiabučio rūsį“, – kodėl nebeaugina šių gėlių, paaiškino Danutė. Dabar sodo sklype, kuriame po vyro mirties tvarkosi viena, abipus takelio – vešliais lapais ir įmantriausiais žiedais keri įvairiausių veislių viendienės. Vienos pirktos, kitos – draugės Vandos, gėlių mylėtojos, dovanotos.
Nors viendienių žiedai žydi tik vieną dieną, tačiau žiedyne jų gali būti nuo 10 iki 50 pumpurų, o kere būna ir daugiau nei 50 žiedynų! Tokia žiedų gausa tiesiog stulbina nuo birželio pabaigos apie pusantro mėnesio. Spalvų įvairovė taip pat nemaža: baltos, gelsvos, rausvos, margos arba margais garbiniuotais krašteliais, tačiau mėgstamiausios Danutės violetinės spalvos tarp jos numylėtinių nėra, nes tokių esą reta.D. Gagilienės puoselėjamos viendienės skirtingų veislių, tad ir skirtingų aukščių. Yra tokių, kurios nesiekia pusės metro, bet įprastas viendienių aukštis – apie 70–80 cm. Tarp gargždiškės viendienių dera lelijos, geltonžiedė kalija, iš tolo boluoja smulkiažiedė balta raganė, hortenzija. Dar laukia žydėjimo ramunės, flioksai, ežiuolės ir šilokai, seniai žiedlapius nubarstė bijūnai.
Šalia gėlių žydi kelios vagelės bulvių, auga svogūnai, morkos ir kitos daržovės. Žemę pavasarį D. Gagilienė pati pasiruošia daržui. „Žemelė puri, tiek čia to darbo“, – juokiasi darbšti ir tvarką mėgstanti moteris. Piktžolių jos darže ir gėlynuose reikėtų ieškoti turbūt ropojant keliais ir dar nežinia, ar pavyktų rasti. Danutė kas rytą ir vakarą važiuoja į savo sodą dviračiu. Kiekvieną augalėlį apčiupinėjanti, viendienių nužydėjusius žiedus nuskinanti, žemę supurenanti, o didžiausias rūpestis – šliužai, kurie taikosi ir į gėles, ir į daržoves, tad juos renkanti kasdien.
„Neįsivaizduoju, ką veikčiau daugiabutyje, jei ne sodas, mano gėlelės. Noriu judėti, noriu džiaugtis, kitaip būtų labai liūdna“, – sakė Danutė, pernai dviračiu susivežiojusi nemažai akmenų savo gėlynams. Ją galima sutikti triūsiančią ne tik sode, bet ir vieno daugiabučio namo kieme, kurio aplinką tvarko kelintus metus.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
„Fotografuokite mano viendienes, bet ne mane“, – išsigynė būti įamžinta tarp savo numylėtinių D. Gagilienė, leidžianti visiems norintiems gėrėtis jos gėlėmis.
