Gargždiškiai klimpsta piko valandomis

Gargždai dūsta nuo automobilių spūsčių. Tokia situacija dar prieš kelerius metus vietiniams atrodė neįtikėtina. Šiandien ją savo kailiu patiria vaikus į ugdymo įstaigas vežantys tėvai ir tie, kurie automobiliais reikiamą tašką turi pasiekti piko valandomis. Kaip reguliuoti vieną kebliausių sankryžų prie Gargždų ligoninės, valdininkai dar nėra apsisprendę. Vieni planuotų ją rekonstruoti į žiedinę, kiti vidury pastatytų policijos pareigūną.

Vėl norėtų šviesoforo

Neginčijamai intensyviausia mieste – Klaipėdos, Dariaus ir Girėno bei Kretingos Plento gatvių sankryža. Tačiau pastaruoju metu vairuotojų keiksmai netyla dėl sankryžos ties ligonine (Klaipėdos, J. Basanavičiaus ir Kvietinių gatvių sankirtoje).

Šioje vietoje rekonstruojant Klaipėdos gatvę dar 2008 m. buvo įrengti šviesoforai, tačiau šie nepasiteisino. Tilto gatve į įkalnę kylantys automobiliai žiemą slydo nuo kalno ir taip kėlė avarines situacijas. Savivaldybė pavedė šviesoforus šioje sankryžoje išjungti. Tačiau gyventojai, prieš penkerius metus veikiantį šviesoforą vadinę nesąmone, šiandien vėl norėtų jį matyti įjungtą.

Diskusijos apie šviesoforo reikalingumą atgijo pernai. Mat darbo dienomis prieš 8 val. miesto centrą kirsti tapo sudėtinga. Automobilių eilė J. Basanavičiaus gatvėje nusidriekia dar už „Bangos“ laikraščio redakcijos. Tokia pat padėtis ištinka Kvietinių gatve į centrinę Klaipėdos gatvę važiuojančius vairuotojus.

Pradinukę iš „Gargždelės“ sodų į „Kranto“ mokyklą vežanti viena gargždiškė nurodė savąją sistemą – esą norint nepakliūti į spūstį iš namų reikia išvažiuoti kelios minutės po pusės aštuonių. Didžiausios spūstys – 7.45–7.55 val. Pakliuvus į jas, eilėje gali tekti laukti 10 ir daugiau minučių.

Talpintų žiedinę sankryžą

Tačiau padėties gerinti investuojant į sankryžos ar šviesoforų pertvarką kol kas neketinama. Esą padėtis savaime normalizuosis vasarą, kol tėvai atostogaus nuo vaikų vežiojimo į mokyklas. Taip pat viliamasi, kad rudenį sumažės automobilių srautas į „Kranto“ pagrindinę mokyklą, kurioje dabar mokosi dalis rekonstruojamos „Minijos“ progimnazijos vaikų.

Savivaldybės admnistracijos direktoriaus pavaduotojas bei Saugaus eismo komisijos pirmininkas Vidmantas Buivydas teigė, kad judrios sankryžos klausimas komisijoje buvo iškeltas prieš kelis mėnesius. Esą tada su VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovu sutarta pasidomėti sankryžos

2008 m. rekonstravus Klaipėdos gatvę šviesoforams trijose sankryžose įrengti prireikė 593 tūkst. Lt.

pertvarkymo galimybėmis. Tačiau, anot pašnekovo, įjungti šviesoforų neketinama. „Šviesoforas ne padeda, o kenkia. Jei jį įjungę leisime geresnį pravažiavimą iš J. Basanavičiaus g., nusidrieks automobilių eilė įkalnėje parvažiuojant nuo Vėžaičių. Vėl turėsime tas problemas, dėl kurių buvo nuspręsta šviesoforą išjungti – žiemą automobiliai slydo nuo kalno. Tokioje vietoje neįmanoma nuolat užtikrinti kelio barstymą“, – kalbėjo V. Buivydas.

Anot jo, viena iš svarstomų alternatyvų – žiedinė sankryža. „Vakarų pavyzdys parodė, kad žiedinės sankryžos yra saugios, kompaktiškos. Galbūt tokia leistų nesustojus pravažiuoti ir šioje sankryžoje. Akivaizdu, kad reikia sugrįžti prie to klausimo“, – neabejojo V. Buivydas.

Iš ko atimti pinigus?

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas „Bangai“ teigė pirmą kartą girdintis, kad sankryža su neveikiančiu šviesoforu Gargžduose vairuotojams kelia nepatogumų. Jo įsitikinimu, Savivaldybės vadovybė turėtų inicijuoti oficialų pasitarimą ir kartu su kelininkais spręsti bėdą. Iš pradžių atmetęs žiedinės sankryžos galimybę, vėliau P. Kaučikas pastebėjo, kad tokią idėją turėtų pasverti specialistai. „Klausimą reikia iškelti ir svarstyti rimčiau“, – sakė P. Kaučikas.

Tačiau Adminsitracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas įžvelgė finansinę bėdą: „Jei nuspręsime rekonstruoti Klaipėdos gatvės sankryžą, vadinasi, pinigus teks „atimti“ iš kito kelininkų projekto. Vargu ar būtų numatyta daugiau pinigų. Savivaldybei ir kelininkams tektų spręsti, kokį projektą atidėti. Mano žiniomis, žiedinei sankryžai įrengti reikėtų apie 2 mln. Lt.“

V. Buivydo nuomone, sankryžą būtų tikslinga rekonstruoti kartu su kelio Gargždai–Vėžaičiai rekonstrukcija, per kurią numatoma tiesti pėsčiųjų ir dviračių taką į Vėžaičius. Tačiau šio projekto darbai galėtų prasidėti tik per ateinančius penkerius metus.

Reguliuotojai prireguliuotų

Kol valdininkai kuria planus, gyventojai rezultato nori čia ir dabar. Dalies vairuotojų įsitikinimu, bent jau rytais sankryžą prie teismo pastato galėtų reguliuoti policijos pareigūnai. Tačiau Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gediminas Radzevičius įsitikinęs, kad toks sumanymas bergždžias. „Kiek vairuotojų supranta eismo reguliavimo ženklus? Drįstu manyti, kad trys iš šimto. Todėl ėmusis reguliuoti kiltų daugiau chaoso. Be to, eismą reguliuoti būtų galima keturšalėje sankryžoje, o ši – netradicinė. Norint reguliuoti eismą rankiniais gestais, reikėtų bent dviejų pareigūnų, kurių veiksmai turėtų būti koordinuoti, suderinti – tai irgi reikalauja laiko, įgūdžių. Tačiau net tokiu atveju įkalnėje į Klaipėdos gatvę susidarytų eilė, kokia būdavo Jakų žiede iki rekonstrukcijos“, – ironizavo G. Radzevičius. Anot jo, įkalnėje stabdyti eismą turėtų būti draudžiama.

Pareigūnas priminė, kad ne mažiau problematiška į Klaipėdos gatvę įsukti iš P. Cvirkos gatvės prie autobusų stoties. Esą ir čia rytais netrūksta chaoso. „Mieste jaučiamas „paskutinės minutės“ srautas, daug vėluojančiųjų. Dėl to patys žmonės turėtų kitaip organizuoti savo keliones į darbą ar mokyklas, išvažiuoti iš namų anksčiau. Juk Vilniuje net kai kurios darbovietės ir mokyklos pradeda darbą skirtingu metu vien dėl automobilių spūsčių“, – būdą išvengti piko priminė policijos pareigūnas.

• Artimiausiais mėnesiais Klaipėdos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryža taps patogesnė. Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistas Romualdas Barysas informavo, kad už beveik 10 tūkst. Lt numatyta perprogramuoti esamus šviesoforus. „Atsiras papildomos sekcijos sukantiesiems į kairę – parvažiuojantiesiems nuo miesto centro ir sukantiesiems į Dariaus ir Girėno gatvę, grįžtantiesiems nuo Laugalių ir sukantiesiems į Kretingos Plento gatvę, taip pat – sukantiesiems iš Kretingos Plento miesto centro link. Be to, neliks papildomų rodyklių, leidžiančių iš kraštinės eismo juostos pasukti į dešinę“, – sakė R. Barysas. Tokios pertvarkos siekta jau kelerius metus, mat didžiausią automobilių apkrovą turinčios sankryžos reguliavimas nebeatitinka esamos situacijos. Joje daugiausia eismo įvykių užregistruojama būtent dėl apsižiopsojusių vairuotojų, sukančių į kairę ar dešinę puses.
• Vairuotojai turėtų nepražiopsoti ir permainų prie šviesoforų Klaipėdos ir J. Janonio gatvių sankryžoje. Čia irgi neliks galimybės pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui. Vairuotojai privalės laukti žalio šviesoforo signalo.