Gargždiškiams teniso aikštelė – būdas pailsinti protą
Teniso kortai, sporto salė ar tiesiog pasivaikščiojimo takai – šiose vietose galima dažnai sutikti Gargžduose įsikūrusios bendrovės „GT Transport“ direktorių Tomą Lataką su žmona Laura. Sutuoktiniai džiaugiasi išmokę laviruoti kasdienybėje: darbotvarkę susistyguoti taip, kad liktų laiko ir fiziškai pajudėti, pasportuoti, atgauti jėgas. „Neliejame prakaito dėl tobulų formų, tai nėra mūsų siekis. Sportas mums labiau kaip psichologinė iškrova, būdas pailsinti protą, atitrūkti nuo verslo“, – akcentuoja Laura.
Ydingas ratas
Iš Visagino kilusi Laura visą gyvenimą aktyviai sportavo, mat tėvai buvo sportininkai ir atžalas sporto linkme kreipė vien tam, kad būtų tvirta laikysena, stipri sveikata. Nuo trečios klasės Laura lankė plaukimą: penkerius metus – klasikinį, vėliau – povandeninį. „Sekėsi gerai abiem atvejais, povandeninio plaukimo srityje esu tapusi tuomet Lietuvos čempione kelis kartus, jau buvau kandidatė į sporto meistrus. Pritrūko labai nedaug, tačiau, baigiant mokyklą, reikėjo pasirinkti, kam skirti prioritetą: mokslui ar sportui. Esu įsitikinusi, jog ant dviejų kėdžių nepasėdėsi. Pasirinkau mokslą“, – prisimena pašnekovė.
Laurai atvykus studijuoti ir susipažinus su būsimu vyru Tomu, sportas dar labiau buvo pastumtas į šalį. „Kai apsigyvenau Gargžduose, dar nevairavau automobilio, tad važinėti iki „Gintaro“ baseino man buvo sudėtinga. Paskui – vaikų gimdymo etapas, tačiau nuo vaikystės dar tebesinešiojau svajonę išmokti žaisti lauko tenisą. Kai buvau vaikas, tėvai buvo liepę pasirinkti: povandeninis plaukimas arba tenisas. Aš tuomet pasirinkau plaukimą, bet daviau sau pažadą ateityje susidraugauti ir su teniso rakete“, – dėstė Laura. Tad ji ryžosi kiek vėliau susirasti trenerį, kuris atitiko tuometes jos finansines galimybes, ir važinėjo treniruotis į Kretingą. „Tenisas labai užkrečiantis, Tomas taip pat panoro išbandyti. Tad išsinuomodavome kortus ir žaisdavome. Vis dėlto reikėjo auginti verslą, buvo labai įtemptas metas ir nejučia įsisukome į ydingą ratą, kai tenisui vis nelikdavo laiko. Vien darbu gyvena labai daug žmonių. Tačiau laimės toks gyvenimo būdas neprideda“, – įsitikinę pašnekovai, „GT Transport“ įkūrėjai.
Atsiperkanti investicija
Tomas vaikystėje lankė sportinį rokenrolą, labai patiko, tačiau vėliau šio užsiėmimo Gargžduose neliko. Vėliau su bendraminčiais mėgėjiškai žaisdavo krepšinį, futbolą. Patys susikooperuodavo, pažaisdavo, tačiau, kaip minėta, verslas atimdavo vis daugiau dėmesio. Praleista viena, antra, trečia treniruotė, o laikas bėgo. „Tomas ir dirbdamas, ir apžiūrėdamas objektus vaikšto nemažai, yra judesio, o mano darbas – prie kompiuterio. Tad nejudant fiziškai, kūnas pradėjo siųsti signalus: nugaros skausmai, kojų smelkimas. Natūraliai supratau, kad laikas vėl grįžti į aktyvų gyvenimo būdą“, – sako Laura.
Dešimtmetė dukra Akvilė pradėjo lankyti tenisą, o Laura ją atveždavo ir laukdavo, kol baigsis treniruotė, su knyga automobilyje. „Trenerė Jolanta Romančikienė priėjo ir paklausė, ar nenoriu pabandyti. Sutikau ir tenisą aktyviai žaidžiu pastaruosius kelerius metus. Greitai prie mūsų prisijungė ir Tomas. Teniso kortuose pamiršti visus rūpesčius, išjudini kūną, o grįžti visada geros nuotaikos. Tuomet ir miegas geras, ir savijauta puiki“, – džiaugiasi pašnekovė. Paklausta, ar tai brangus sportas, atsakė, jog skaičiuojant matematiškai, gal ir brangus. „Raketė maždaug 100 Eur, bateliai – panašiai, dar treniruočių kaina… Pradžiai reikėtų 300 Eur, tačiau juk ta pačia rakete gali žaisti kelerius metus, tad išdalijus sumą mėnesiais, manau, kaina nebeatrodytų didelė. Be to, tai investicija į save, kuri visada grįžta su kaupu“, – sakė Laura.
Sportas vienija
Lauko tenisas – ne vienintelė Latakų mėgstama sporto šaka. Šeima lankosi ir viename Klaipėdos sporto klubų, kur jų sūnus Arijus ir dukra Akvilė lanko plaukimą. „Juos vežti vis tiek reikia, tad norėjosi produktyviai išnaudoti tą laiką, ir patys apsilankėme sporto salėje. Mano brolis Romas Fridrikas – graikų romėnų imtynininkas, olimpietis. Būtent jis mums su Tomu sudarė pratimų kompleksą pagal mūsų gyvenimo būdą. Prie mūsų sporto salėje prisijungė ir vaikai: Arijus siekia sustiprinti raumenyną, kad padarytų prisitraukimų, o dukra Akvilė nori išmokti lipti virve“, – su šypsena pasakojo Laura.
Penktadieniais susiformavo tradicija po sporto klubo, pasikaitinimo pirtelėje visiems drauge važiuoti pavakarieniauti. „Aptariame šeimos aktualijas, kiekvieno lūkesčius ir pan.“, – sako sutuoktiniai. Abu jų vaikai nuo mažens jau išbandė daug sporto šakų. Anot pašnekovų, šaunu tai, kad sportas vienija, sporto klube vieni kitiems lankytojai geranoriškai pataria, susipažįsta su naujais žmonėmis. Žaisdama tenisą Gargžduose Laura taip susibičiuliavo su viena mama ir jos dukromis, kad dar sekmadienio pavakarę vyksta pažaisti, o po to – ledų, kavos.
Ragina pamiršti pasiteisinimus
Vaikščiojimas pėsčiomis – dar vienas Latakų laisvalaikio praleidimo būdas. Pastarasis nieko nekainuoja, tereikia įsigyti gerą avalynę. „Gargžduose infrastruktūra gerėja, vis daugiau vaikščiojimui pritaikytų takų, tad telieka apsiauti batus ir žingsniuoti“, – ragina Laura.
Tiek ji, tiek Tomas akcentuoja, jog visiškai nesvarbu, kokią sritį pasirinksite – svarbiausia judėti. „Tokios kalbos, kad nesu sutvertas sportui, judėjimui, yra tik pasiteisinimai. Galimybių labai daug. Juk senjorams rajone vyksta ir nemokami užsiėmimai. Kol judi, tol gyveni!“ – it susitarę užbaigia Laura ir Tomas.
Agnė ADOMAITĖ
