Gargždų miesto jubiliejinę šventę organizatoriai prilygina stebuklui
Gargždų miesto 770-ojo gimtadienio renginiai jau įpusėjo metus. Tačiau jubiliejinę sukaktį kviečiama švęsti visus 2023-iuosius metus. Dar planuojami ir nauji renginiai, kurie bus skirti būtent neeilinei miesto sukakčiai: jaunimo šventė Rugsėjo 1-ąją, skulptūrinės kompozicijos šviesuoliui Mykolui Vaitkui atidengimo iškilmės, mokslinė konferencija ir kt. Tačiau birželio pradžioje praūžę kultūros ir sporto keturių dienų šventiniai renginiai buvo laukiamiausi gargždiškių.
Kiekvienas šventės dalyvis, žiūrovas turi savo nuomonę, savo įvertinimą miesto jubiliejinei šventei, kažkam kažkas patiko, kažkam kažko trūko, bet šįkart ir viešojoje erdvėje sklandė daugiau pozityvių nei negatyvių atsiliepimų. Apie šventę „Įkvėpti istorijos: Gargždams 770“ praėjusį penktadienį Savivaldybės salėje savo mintimis pasidalijo ir patys šventės organizacinio komiteto nariai, kurie akcentavo, kad dirbo „iš dūšios“, tad ir rezultatas prilygo stebuklui. Organizacinio šventės komiteto nariams už nuoširdų darbą ir kūrybiškų sumanymų įgyvendinimą padėkojo Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai: vicemerė Violeta Riaukienė, vicemeras Vytautas Butkus, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.
Įvertinimas – besišypsantys žmonės
Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė: „Rengiantis šventei, kaip ir dera keturių vandenų kraštui, tikrai praūžė visos stichijos: buvo nerimo ir vilčių, aistrų ir praradimų. Daug diskutuota, labai atidžiai atlikti parengiamieji darbai. Tad pačiomis šventės dienomis jautėmės labai užtikrintai. Gargždų kultūros centro komanda dirbo vieningai, visi žinojo savo užduotis ir pareigas, tad buvome kupini ramybės, įdomiais renginiais mėgavomės kartu su žiūrovais. Mačiau daug besišypsančių žmonių, ne vienas ir džiaugsmo ašarą nubraukė. Prisipažinsiu: iš laimės, kad mums pavyko sukurti tikrai neeilinę, jaudinančią šventės atmosferą, verkiau ir aš pati, ir kiti kultūros darbuotojai, kurie labai stengėsi, kad šventė paliktų neišdildomą įspūdį. Šventės režisieriaus Vaido Kvedaro kūrybiniai sumanymai išsipildė 100 proc. Gargždų miesto šventė kainavo apie 95 000 eurų. Iš jų – 80 000 eurų iš Savivaldybės biudžeto, 11,5 tūkst. eurų – rėmėjų lėšos. Dar apie 4 000 eurų reikės ieškoti iš kitų šaltinių.“
Šventės režisierius Vaidas Kvedaras: „Natūralu, kad pirminiai kūrybiniai sumanymai skiriasi nuo galutinio varianto, renginys yra gyvas organizmas, visada atsiranda tam tikrų niuansų dėl vienokių ar kitokių aplinkybių. Girdėjau priekaištų, kad kai kam pasirodė per ilgos pertraukos tarp pasirodymų. Tačiau reikia žinoti scenos specifiką: pavyzdžiui, Monikos Liu koncertui po garso patikros vien instrumentų sunešimas trunka apie 15–20 min. Taip yra, jei norime aukštesnio lygio atlikėjų. Visa, kas jau įvyko šventėje, nebepakeisi, bet buvo smagu ir įdomu dirbti. Aš pats džiaugiuosi, kad galėjau įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus, malonu, kad prisijungė ir „Minijos“ kolektyvas. Manau, kad labai pavyko šventės finalinė scena su ugnies magija, lazerių šou skambant dainai apie Gargždus.“
Bendrystė – geri rezultatai
Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė: „Dar labai noriu pasidžiaugti geranorišku bendradarbiavimu su miesto įvairiomis įstaigomis. Atmosfera ir jausmas buvo labai geras, kai visiems rūpi. Itin miestą sujudino „Meno ieškynės“, galvojame šį projektą tęsti ir jį finansuoti teikti Kultūros tarybai. Nežinojau, ar pasiteisins mugė Kvietinių gatvėje, tačiau dabar jau turėdami tokią teigiamą patirtį ir kitais metais darysime Kvietinių g. Beje, pasiteisino, kad mugės organizavimą perdavėme patyrusiam mugių organizatoriui. Tad viskas klojosi sklandžiai. Gal kažkas padejavo dėl mugės mokesčio, tačiau ar tikrai yra daug 40 eurų dienai? Beje, mūsų tautodailininkai mugėje dalyvavo nemokamai.“
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos l. e. direktorės pareigas Aurelija Butkutė-Norkevičienė: „Mes džiaugiamės, kad kartu su Gargždų krašto muziejumi, konsultuojant ir „Bangos“ redakcijai išleidome reprezentacines užrašines. Jos pasitarnaus įvairiomis progomis: kaip dovanos rajono svečiams ar apdovanojimams už įvairius pasiekimus. Manau, kad geri atsiliepimai sklando ir apie kraštiečių popietę bibliotekoje. Galbūt po prasmingų pasisakiusiųjų kalbų, Šeiko šokių spektaklio „Šmukulis“ šiek tiek pristigo laiko pabendrauti, nes jau prasidėjo kiti renginiai.“
Klaipėdos rajono savivaldybės sporto centro direktorius Vaidas Liutikas: „Džiaugiuosi, kad koordinavome veiksmus taip, kad vieni kitiems netrukdėme. Anksčiau lyg ir kliudydavome kultūros renginiams ir maišydavomės po kojomis, o dabar yra sukurta tokia sporto erdvė, kuri mums leidžia įgyvendinti savo sumanymus. Įvairius ir labai gausius sporto renginius (diskgolfas, lauko tenisas, tinklinis, krepšinis ir kt.) suskirstėme į dvi dalis: vaikams buvo skirti mūsų rajono, o suaugusiųjų varžybose rungėsi ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Tad buvo neeilinių iššūkių. Štai ORC bėgimui teko pastatyti net 30 stelažų, o paskui juos greitai išmontuoti, kad netrukdytume „Bangos“ futbolo varžyboms. Bėgime dalyvavo sportininkų iš Lenkijos, Olandijos, Vokietijos, Latvijos ir kt. Sekmadienį vainikavo dviračių plento varžybos, kuriose dalyvavo 160 dalyvių. Viskas praėjo ramiai, be traumų.“
Finalas – aukšta kartelė
Gargždų krašto muziejaus kultūrinių projektų vadybininkė Regina Šiurytė-Šimulienė: „Džiaugiamės, kad miniatiūrų konkurso dalyvių darbų ir profesionaliosios dailės, tautodailės kūrinių parodos „Gargždai mano kūryboje“ atidarymas įvyko muziejuje, kuris simboliškai pradėjo Gargždų miesto jubiliejinio gimtadienio renginius. Maloniai stebino ir dalyvių gausa: parodai buvo pateikta 124 kūrybiniai darbai. Renginys buvo jaukus, galbūt prie sėkmės prisidėjo ir geras oras. Na, o šeštadienį muziejaus darbuotojai įkūrė „muitinę“, juk mes istorijoje – pasienio miestelis. „Muitinėje“ buvo daug pozityvių emocijų, kai šventės dalyviai turėjo atsakyti į klausimus apie Gargždus. Puiki, neįkyri edukacija.“
Gargždų miesto seniūnė Indrė Žiedienė: „Naujas akcentas jubiliejinėje miesto šventėje buvo tai, kad pagrindinėse gatvėse pirmąkart iškeltos Gargždų miesto vėliavos, kurias padovanojome. Tiesa, kai kas vis dar neturi stovų pasikabinti vėliavai, kai kas jas pakabino ne pagal heraldikos reikalavimus, betgi kai kurie ir pasitaisė. Emocija, kai matėme plevėsuojančias miesto vėliavas, buvo neapsakoma žodžiais. Galvoju, kad yra didelis žmonių poreikis įsigyti miesto vėliavą, kitą atributiką. Galbūt tuo galėtų prekiauti Turizmo informacijos centras?“
Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus patarėja Jolanta Polekauskienė: „Šventės finalinė scena sujaudino minią žiūrovų. Ne vienas paskui pasakojo, kad byrėjo ašaros. Ir tikrai iš jaudulio buvo neįmanoma neverkti: Minijos slėnio ąžuolas virto tuo įsikūnijimu, stebuklingai įsišaknijusiu gyvybės medžiu. Lazerių šou matėsi mūsų Kultūros centro ansamblis „Minija“ su kostiumais, fakelais. Aš nesu gargždiškė, tačiau jeigu aš tokia pasijutau, tai, vadinasi, buvo itin stipri emocija. Dar noriu perduoti visiems linkėjimus nuo Gargždų miesto garbės pilietės Lilijos Kerpienės, kuri ceremonijoje negalėjo dalyvauti, o praėjusią savaitę grįžo iš ligoninės po pusantro mėnesio gydymosi. Ji šventę graudindamasi stebėjo nuotoliniu būdu ir sakė, kad šventė atitiko jos „dūšią“.
Noriu padėkoti nuo Kultūros skyriaus visai komandai, organizaciniam komitetui, kurie kūrė jubiliejinę miesto šventę, asmeniškai didžiuojuosi ir džiaugiuosi tuo sukurtu stebuklu. Šiame aptarime buvo pasakyta, kad finalinį renginį būtų ne gėda ir Vilniuj pamatyti. Noriu pasakyti, kad sostinė iš mūsų dar turi daug ko pasimokyti. Vilniuje tokios bendrystės nė su žiburiu nerasi, ir ta kokybė, kokia buvo išauginta iki finalo, ir ateičiai užkelia labai aukštą kartelę.“
Vilija BUTKUVIENĖ
