Gargždų pašto istoriją praturtino netikėti radiniai

Prieš porą metų paprašiau vieno jauno žmogaus išvardinti kelias dovanas, kurios pradžiugintų Kalėdų proga. „Norėčiau gauti ranka rašytą laišką, kurį atneštų laiškanešys“, – išgirdau vienintelį norą. Šiuolaikiniame informacinių technologijų pasaulyje, kai akimirksniu gali išsiųsti žinutę telefonu, parašyti elektroninį laišką ar sveikinimą, kuris kaip mat pasieks adresatą, jaunas žmogus nori patirti ilgesingą žmogaus, kuris atneš laišką, laukimą… O juk pašto istorija ir prasidėjo nuo būtinybės bendrauti, perduoti žinią, tačiau ši funkcija – tik viena iš daugelio.

Netrukus 100 metų

Oficiali Lietuvos pašto istorijos pradžia – 1918 m. lapkričio 16 d., kai Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. „Paštas buvo viena iš svarbiausių valstybės institucijų. Ji kontroliavo visus susisiekimo ryšius – tradicinį paštą, telegrafą ir telefono ryšį.

Asmeninė ir valstybinė korespondencija, laikraščiai, valstybės valdžios nurodymai, pensijos, atlyginimai valstybės tarnautojams, mokytojams, muitininkams, girininkams – viskas keliaudavo paštu, – pristatydamas Gargždų krašto muziejaus ekspoziciją „Tarpukario paštas“ pasakojo direktorius Marius Mockus. – Pirmaisiais Lietuvos pašto darbo metais labai trūko patyrusių ir atitinkamą išsilavinimą turinčių tarnautojų. Į antraeiles valdininkų pareigas buvo priimami asmenys, mokantys skaityti, rašyti ir skaičiuoti lietuviškai, o norint gauti laiškininko darbą, pakako mokėti skaityti ir rašyti lietuviškai.“

Prieš beveik 100 metų pašto siuntas gavėjams paštininkai vasarą pristatydavo arklių traukiamais vežimais, o žiemą – rogėmis. Pašto sunkvežimiais ir autobusais gabenti siuntas imta vėliau, nutiesus Žemaičių plentą.

XX a. IV dešimtmetyje Gargždų pašte dirbo šeši darbuotojai ir pašto viršininkas. Atlyginimą paštininkai ir įstaigos tarnautojai gaudavo pagal valstybės nustatytas kategorijas. Algos svyravo nuo 170 litų už laiškanešio pareigas iki VII kategorijos atlyginimo – 1200 litų per mėnesį Lietuvos pašto valdybos direktoriui.

Telefonas – retenybė

Už Gargždų krašto muziejaus ekspozicijos „Tarpukario paštas“ eksponatus turime būti dėkingi istorija besidomintiems gargždiškiams, muziejininkams ir net statybininkams. Prieš dešimtmetį remontuodami dabartinių Minijos ir Sodo gatvių sankryžoje nuo 1937 m. veikusio Gargždų pašto (dabar šiame pastate – Socialinių paslaugų centras) pastatą jie rado krūvą dokumentų, galbūt buvusio pašto viršininko J. Triušio sąmoningai paslėptų sienoje, ir perdavė muziejaus darbuotojams. Viename iš radinių – telefoninių pokalbių 1938 m. vasario 7 d. – 1938 m. vasario 21 d. knygelėje – buvo įregistruoti sujungti telefoniniai pokalbiai. Telefono aparatus turėję gargždiškiai skambino į Klaipėdą, Kretingą, Tauragę, kitus Žemaitijos miestus ir miestelius.

Per dieną Gargždų pašto įstaiga sujungdavo nuo 3 iki 12 skambinančiųjų. 15 kartų per minėtą laikotarpį telefono paslaugomis naudojosi Gargždų valsčiaus savivaldybė, 9 kartus – „Talkos“ kooperatyvo būstinė, 7 – Blisas Jankelis, miško pirklys, ir Falkas Zundelis, arklių pirklys, po kartą skambino Policijos nuovados darbuotojai, Gargždų rajono veterinaras, gydytojas Giršas Oksmanas ir daržininkas M. Urjašas.

Minutės kaina skambinant į Kretingos apskritį buvusi 20–30 centų, į Plungę – 30–60 ct, brangiausiai – į Kauną – 0,75–1,04 Lt.

„1939 m. Gargžduose suskaičiuota tik apie 40 abonentų. Kadangi telefono aparatas ir jo įrengimas kainavo nemažus pinigus – pusę vidutinės tuomečio valstybės tarnautojo algos – 50–100 litų, tai buvo prabanga, – pasakojo muziejaus direktorius M. Mockus. – Visoje Lietuvoje buvo 257 000 abonentai. Didžioji dalis jų – Klaipėdoje ir Kaune. Gargždų pašto įstaigai priklausė 3 telefono abonentai.“

Perlaidos įrodo ryšius

Statybininkų rasti 164 kvitai atsiimti perlaidas liudija, kad iš viso 1939 m. rugsėjo 5–28 d. per Gargždų paštą perlaidomis siųsta daugiau nei 14 400 litų. Tomis dienomis Gargždų paštą pasiekė 37 perlaidos iš Kauno, 34 iš Kretingos. Siųsta ir iš kitur. Piniginės perlaidos skirtos ir per 1939 m. gaisrą nukentėjusiems Gargždų padegėliams. Pagal kelių kvietimų medžiagą muziejininkai pastebėjo, kad miestelio žydai palaikė ryšius su JAV ir Didžiojoje Britanijoje gyvenusiais asmenimis. Gargždiškius pasiekdavo perlaidos ir užsienio valiuta, o vienoje pašto perlaidoje nurodytas lito ir JAV dolerio santykis.

Intensyviausiai paštas dirbo sekmadieniais, nors tik 2 val. Į mišias atėjusiems žmonėms būdavo patogu užeiti į netoli bažnyčios buvusį paštą. Kaip ir į kassavaitinį turgų ketvirtadieniais atvykusiems aplinkinių kaimų gyventojams. Paštas buvo susitikimų vieta, o turgaus dieną ūkininkams – iš būtinų aplankyti vietų.

Paskambinsi – ir laiškininkas atvyks

Ne visos pašto teiktos paslaugos išliko iki šių dienų. Istorija tapo telegramos, perduotos telegrafu, telefoniniai pokalbiai, kai juos galėdavai užsisakyti pašte ir laukdavai, kada sujungs su pašnekovu… „Iki šiol paštu keliauja siuntos, smulkieji paketai, skubios piniginės perlaidos tiek Lietuvoje, tiek į užsienio šalis, čia žmonės, neturintys banko sąskaitų, atsiima pašalpas, pensijas, išmokas už nedarbingumo laikotarpį. O mūsų laiškininkai nešioja laikraščius prenumeratoriams, sąskaitas, antstolių šaukimus, reklamas, laiškus ir atvirlaiškius, tik jų nebėra gausu net prieš didžiąsias metų šventes“, – pasakojo Gargždų pašto viršininkė Dalia Černeckienė. Laiškininkas, pasak jos, tebėra laukiamas kaip prieš kelis dešimtmečius. Jis teikia daug įvairių paslaugų – į namus atveža ne tik vokų ir pašto ženklų, bet net skalbimo priemonių, suvenyrų, knygų, kalendorių.

Kai kuriose Lietuvos vietovėse Lietuvos paštas jau įgyvendina koncepciją „Ateities laiškininkas“. Nuo kitų metų pavasario Ateities laiškininkais dirbs beveik 400 įvairių vietovių paštininkų. Telefonu iškviestas Ateities laiškininkas namuose aplankys tuos, kuriems reikės išsiųsti siuntą, susimokėti mokesčius, užsisakyti spaudos leidinio prenumeratą ar įsigyti paštuose parduodamų prekių. Ateities laiškininkai bus aprūpinti tiek moderniomis, tiek klasikinėmis darbo priemonėmis – mobiliuoju telefonu, išmaniuoju įrenginiu su specialia programa pašto ir finansinėms paslaugoms klientų namuose teikti bei turės įrangą supakuoti ir pasverti siuntinį.

• Pašto istorija Lietuvoje skaičiuojama jau nuo XVI amžiaus. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas 1562 m. liepos 11 d. pavedė Kristupui Taksiui organizuoti reguliarų pašto vežimo maršrutą Vilnius–Krokuva–Viena–Venecija. Anuomet laiškai iš Krokuvos Vilnių pasiekdavo per 7 dienas.
• Pašto svarba dar labiau išaugo, kai 1583 m. Lenkijos karalius Steponas Batoras suteikė paštui viešumą – nustatė vienodus mokesčius. Galimybę pasinaudoti paštu turėjo kiekvienas žmogus. Tuo metu paštas pradėtas pristatyti reguliariai.
• Lietuvoje pirmoji telegrama iš Vilniaus į Peterburgą pasiųsta 1859 metais. Kaune telegrafo stotis įsteigta 1863 metais.
• 1918 m. gruodžio 27 d. išleisti pirmieji lietuviški pašto ženklai.
• 1919–1930 m. valstybėje veikė pašto, telegrafo ir telefono kursai, kurie ruošė kvalifikuotus pašto tarnautojus (411 tarnautojų vyrų ir 215 – moterų).
• 1918 m. veikė tik 94 pašto įstaigos ir agentūros, todėl susisiekimas buvo gana lėtas. 1938 m. jau veikė 686 pašto įstaigos ir agentūros.
• Antrojo Pasaulinio karo metais buvo sunaikinti Lietuvos ryšiai, nebeliko pašto transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Lietuvos ryšių veikla buvo visiškai priklausoma nuo Maskvos.
• 1990 m. spalio 7 d. pašto apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas“.
• 1991 m. gruodžio 17 d. buvo nutarta reorganizuoti Lietuvos ryšių valdymo struktūrą – atskirti pašto ryšius nuo elektros ryšių, įsteigiant valstybės įmonę „Lietuvos paštas“ ir valstybės įmonę „Lietuvos telekomas“.
• 2006 m. įmonė reorganizuota į akcinę bendrovę Lietuvos paštą. Šiuo metu bendrovėje dirba apie 6 000 darbuotojų.

„Į paštą vis dažniau užsuka jaunų žmonių, norinčių išsirinkti išskirtinį atviruką, kurį užrašytų ranka. Matyt, jau pabodo elektroniniu paštu siųsti sveikinimus. Atvirlaiškius su Lietuvos vaizdais labai mėgsta į Gargždus užsukantys užsieniečiai. Jų siunčia net po keletą“, – apie malonias permainas pasakojo Gargždų pašto viršininkė D. Černeckienė.