Gargždų piliakalnis pėstiesiems sunkiai pasiekiamas

Piliakalnio tolimesniam tvarkymui ateinančiais metais numatyta išleisti dar apie 350 tūkst. eurų.

Vis raportuojame apie plačiai atvertus horizontus turizmui rajone, tačiau normalaus tako, kuriuo saugiai būtų galima nueiti ar nuvažiuoti dviračiu į gražųjį mūsų piliakalnį, iki šiol nėra. Turbūt nė vienas politikas nėra išbandęs žygio pėsčiomis, nes ir anąkart po Tarybos posėdžio visi buvo autobusu urmu ten nuvežti pasigrožėti Minijos slėnių panorama. Gi vaikščiodamas pėsčiomis žymiai daugiau pamatai. Kad ir aklinai užžėlusį prūsų kontrabandininkų nušauto carinės Rusijos kapitono kapą, pakeliui į piliakalnį, kurį parodo gidai. Turistai stebisi, kodėl iki blizgesio nenušveičiamas toks istorinis perliukas ir, beje, tai kapas – kur pagarba žmogaus palaikams?

Kelias – su kliūtimis

Smagi ir naudinga pramoga Gargžduose – keliauti į piliakalnį lydimiems gido, nes pajudi ir gauni žinių. Tačiau nueiti į piliakalnį – vargo vakarienė. Dešiniąja tilto per Miniją puse keliaujame iki akmenimis grįsto keliuko į kalną Maciuičių link. Akmenys po lietaus slidoki, dviračiu čia važiuoti irgi nesaugu, juolab kad keliu pradarda ir mašinų. Gidė parodo per krūmus vos matomą šviesiai pilką paminklą – čia 1870 metais naktį į sausio 7 dieną prūsų kontrabandininkai nušovė 45 metų rusų pasienietį kapitoną Ipolitą Davidovičių Melechą. Nepatingime užlipti per auštas žoles apžiūrėti paminklo, kurio užrašas jau sunkiai įskaitomas.

Tęsiame kelionę Maciuičių pagrindinio kelio link, grožėdamiesi naujomis privačiomis Kalniškės gyvenamosiomis sodybomis. Po to kelio pakraščiu, lekiant mašinoms, vorele keliaujame piliakalnio link ir bandome saugiai pereiti gatvę Gerduvėnų link, nes jokių ženklų ir takų pėstiesiems bei dviratininkams nėra, o Gargždų–Vėžaičių kelyje eismas labai intensyvus. Pasukę į Gerduvėnų žvyrkelį, pagaliau pasiekiame piliakalnį, turintį tris oficialius pavadinimus: Kalniškės, Gargždų ir Anielino. Seni gargždiškiai jį vadina dar ir Pilale. Užlipti į Pilalę galima ir iš užliejamos pievos pusės, ir iš aikštelės prie Gargždų akmens, tačiau kelionės tikslo, perėjus per gilias daubas, nepavyks pasiekti sausomis kojomis.

Sulaukia turistų priekaištų

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Daiva Buivydienė patvirtino, jog išties piliakalnį patogu pasiekti automobiliais, nors ir jiems sustoti įrengtos aikštelės nėra. „Taip, sulaukiame priekaištų ir iš dviratininkų, ir iš pėsčiųjų, kad piliakalnis sunkiai pasiekiamas. Tai įsisenėjusi keliolikos metų problema. Daugybę kartų ją sprendėme Savivaldybėje, su kelininkais, surašyta daugybė raštų, kad bendromis pastangomis būtų už tilto atitvarų paplatintas pylimas ir įrengtas žaliakelis. Arba kad būtų įrengti atitvarai, ženklai saugiai pereiti kelią. Tačiau kol kas niekas nepajuda“, – sakė direktorė.

Ji dar prisimenanti laikus, kaip iš Vėžaičių močiutės dviračiais važiuodavo parduoti savo užaugintų gėrybių į Gargždų turgelį, tačiau dabar tokio saugaus keliuko dviračiams nebėra. Nutilo kalbos apie Gargždus ir Vėžaičius jungiantį pėsčiųjų ir dviračių taką. Pasak D. Buivydienės, ne tik turistams, bet ir mažiesiems maciuitiškiams, pareinantiems iš mokyklų Gargžduose, pėstute keliauti yra nelabai saugu dėl intensyvaus eismo, išsiklaipiusių šaligatvių iki tilto, atitvarų, šviestuvų trūkumo.

D. Buivydienė prisiminė ir seną projektą apie kabamąjį tiltą per Miniją. „Prieš kurį laiką buvau parengusi tokį pasiūlymą sukurti rekreacinę erdvę – nusileidus laiptukais Gargždų parke prie upės, perėjus tiltą, toliau einama įrengtu takeliu iki piliakalnio. Tai būtų smagus, saugus takas pėstiesiems, o ir dviratį būtų galima pasiimti. Tačiau kol kas šis projektas tebeguli stalčiuje“, – sakė TIC vadovė. O dėl paminklo, kuris žymi kario žuvimo vietą ir liudija krašto istoriją prieš 150 metų, pasak D. Buivydienės, sprendimai yra: jo aplinką pavesta sutvarkyti Gargždų muziejui, o sutvarkius jis bus įtrauktas į oficialius turizmo maršrutus. Kada ir kaip bus atliekami darbai, atsakymo iš muziejininkų gauti nepavyko.

„Gargždai turi labai įdomią dvaro ir pasienio miesto istoriją, būtina stiprinti jos pažinimą. Galime pasiūlyti ne vieną įdomų maršrutą po miestą, tarp jų ir patį naujausią – „Prie rubežiaus“, – sakė D. Buivydienė.

Į pilalę – medkirčiai

Gargždų pilalės ar šiuolaikiškai – piliakalnio – tvarkymo darbai dar nebaigti. Kaip informavo Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė, laukia antrasis rekonstrukcijos darbų etapas, kuris turėtų prasidėti kitais metais ir baigtis 2020-aisiais. Bendra sąmatinė rekonstrukcijos darbų vertė – 346 tūkst. eurų iš rajono Savivaldybės biudžeto. „Visi dokumentai parengti, suderinti su visomis instancijomis, darbams atlikti leidimą turime. Tačiau, kad galėtume organizuoti viešuosius pirkimus rangovams parinkti, pirmiausiai turime išsiaiškinti kraštovaizdžio formavimo klausimus su Kretingos miškų urėdija. Mat piliakalnio žemė yra miškų paskirties, o kadangi planuojama nuo pietinės piliakalnio pusės atidengti didelį plotą, pašalinti daug medžių 5 ha plote, paliekant tik stambesnius ąžuolus, reikalingas miškininkų sprendimas. Esame pateikę urėdijai prašymą, kad kirtimo darbai būtų atlikti iki kitų metų kovo mėnesio“, – sakė S. Šmatauskienė. Pasak specialistės, plynai iškirtus medžius, gražus piliakalnio vaizdas atsivertų nuo Gargždų–Vėžaičių kelio. „Suprantama, gaila medžių, bet piliakalnis yra ne miškas, jis turi būti atviras savo forma, kad matytųsi kontūrai, gynybiniai įtvirtinimai, toks, koks jis buvo supiltas ar susiformavęs. Taip piliakalniai tvarkomi visoje Lietuvoje, švarinami nuo savaiminio apaugimo medžiais“, – sakė S. Šmatauskienė. Atlikus miškotvarkos darbus, toliau parinktas rangovas turės įrengti medinius laiptus su tilteliu per daubas leidžiantis į piliakalnį nuo dabartinės aikštelės su akmeniu, piliakalnį juosiantys takai bus sujungti į vieną žiedą, įrengtas patogus priėjimas neįgaliesiems, pastatyta dar viena apžvalgos aikštelė, tvarkoma kita infrastruktūra.

Pėsčiųjų takas užstrigo

Savivaldybė šiemet bandė suorganizuoti patogų taką pėstiesiems tiltu per Miniją iki piliakalnio. „Dar pavasarį susitarėme su Klaipėdos regiono kelių įmonės atstovais dėl pėsčiųjų tako projektavimo kairėje kelio pusėje nuo Gargždų iki piliakalnio. Taip pat planuota pakeisti ir šaligatvių dangą prieš tiltą, tačiau kelininkams iškilo kliūčių dėl lietaus nuotekų surinkimo įrangos. Tad šiuo metu neturime informacijos, kaip vyksta tako projektavimas. Yra prasidėjusi struktūrinių pertvarkymų reforma kelių tarnybose, specialistai gauna atleidimo lapelius, todėl sunku pasakyti, kaip sklandžiai bus vykdomi ne tik šis, bet ir kiti projektai. Šiuo metu tiesiog nėra net ko paklausti apie projektų eigą, visi nežinomybėje dėl ateities. Kelių plėtros ir priežiūros lėšos šiemet smarkiai, apie du mėnesius vėlavo, užsitęsus konkursams, mažai liko laiko įgyvendinti svarbius kelių sutvarkymo darbus. Daug norėjome padaryti, bet metai išties sunkūs“, – sakė Savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus.

Jis patikino, kad daug kas dėl kelių, gatvių, dviračių, pėsčiųjų takų statybos tęstinumo bei projektų finansavimo paaiškės kitų metų pradžioje. Pasak A. Ronkaus, neužmirštas ir Vėžaičius bei Gargždus jungiančio tako projektas, tačiau greičiausiai jis bus įgyvendintas tolimesnėje ateityje.

Jolanta BENIUŠYTĖ

Autorės nuotr.