Gargždų žygeiviams svarbūs ne atstumai, o įspūdžiai

Prieš ketverius metus įkurta asociacija „Gargždų jungtinės pajėgos“ jau skaičiuoja nuėjusi apie 2 000 kilometrų. Dėl nuospaudų ir išlieto prakaito nesidievagoja – priešingai: gyvena laukimu nuo žygio iki žygio.

Visus norinčiuosius prisijungti kviečia rugpjūčio 8 d. į Klaipėdos rajoną, kur vyks pėsčiųjų žygis „Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos keliais“.

Galynėjimasis su savimi

Vienas iš asociacijos įkūrėjų – Virgilijus Skuodas – pasakojo, kad mintis įkurti į pėsčiųjų žygius orientuotą asociaciją gimė labai paprastai: „Dalyvavome tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Žygio dalyviai kviečiami įveikti 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą, 1923m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Buvo minusinė temperatūra, 12-14 laipsnių šalčio. Vargingai įveikėme šį atstumą per 6-7 val. Dabar nueitume per 4 val. Nežinojome nei kokius drabužius apsirengti, nei kokią avalynę apsiauti.ׅ“ Nepaisant to, kad buvo sunku, tačiau pėsčiųjų žygis „užkabino“, atsirado noras įveikti dar daugiau kilometrų.

Sausio 13-osios gynėjo, gargždiškio verslininko V. Skuodo įsitikinimu, žygiavimas pėsčiomis pirmiausia yra iššūkis pačiam žmogui. „Tai galynėjimasis su savimi. Privalai įrodyti sau, kad bet kokiomis sąlygomis gali įveikti užsibrėžtą atstumą. Tai kartu ir ištvermės ugdymas. Oro sąlygos – ar lyja, ar vėjuota – visiškai nesvarbu. Subūriau įvairaus amžiaus apie 20 žmonių komandą. Jauniausias mūsų žygeivis 1984 m. gimimo, vyriausias – 1958 m. Surenku visus į autobusiuką – ir važiuojame į pėsčiųjų žygių maršrutus po visą Lietuvą, kartais prireikia ir papildomo automobilio“, – teigia „Gargždų jungtinės pajėgos“ lyderis V. Skuodas.

Pamato kitokią Lietuvą

„Gargždų jungtinės pajėgos“ buvo draugiškai priimtos į Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos organizuojamus žygius. „Susibūrusių žygeivių yra ir Panevėžyje, Molėtuose, Visagine, Vilniuje, Kaune – visur esame laukiami, skleidžiame gerą nuotaiką, energiją. Šis užsiėmimas daug nekainuoja. Tik kuro išlaidos ir startinis mokestis 5 Eur, tačiau tie keli eurai sugrįžta keleriopa nauda: ir sveikata geresnė, ir nuotaika pakili, ir įspūdžių į valias“, – šypsodamasis pasakoja V. Skuodas. „Gargždų jungtinės pajėgos“ veikia dar tik 4 metus, tad ir nukeliavę yra apie 2 000 km, tačiau yra ir tokių klubų, kur jau skaičiuojama, jog nueita 6 000 km.

„Gargždų jungtinės pajėgos“ pavadinimas atspindi tai, kad žygiavimas pėsčiomis sieja įvairių profesijų atstovus, skirtingo amžiaus gyventojus. Visiškai nesvarbu, kokios žygeivio pažiūros, tai nesusiję su politika, jokių politinių šūkių, agitacijų žygiuose negali būti.

V. Skuodas neabejoja, jog eidamas pėsčiomis kiekvienas gali pamatyti visai kitokią Lietuvą, nes ne visur įmanoma privažiuoti mašina: tenka bristi ir per brastas, ir prisitaikyti prie įvairiausių gamtos sąlygų, pamatyti autentiškų– besugriūvančių sodybų. Neeilinė galimybė – užfiksuoti fotoaparatu tai, ko tuoj neliks. „Kiekvieno žygio planavimas prasideda nuo to, kad apsilankoma pas seniūną ar kaimo šviesuolį ir kalbamasi, kas yra gražiausio, istoriškai vertingiausio tame krašte, regione. Tada, atsižvelgiant į objektus, dėliojamas žygio maršrutas. Tokiu būdu ugdome meilę Tėvynei, jaunimo pilietiškumą, keliame jų sąmoningumą, puoselėjame istorinę-patriotinę atmintį“, – daug žygių naudos įžvelgia „Gargždų jungtinės pajėgos“ lyderis V. Skuodas.

Rugpjūčio 8 d. – į Pėžaičius

V. Skuodas visus norinčius išbandyti pėsčiųjų žygius kviečia rugpjūčio 8 d. atvykti į Klaipėdos rajoną, kur organizuojamas pėsčiųjų žygis „Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos keliais“. Jis skirtas Žemaitijos, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto šviesuoliams, Vakarų Lietuvos, Kęstučio apygardos, Butigeidžio rinktinės, Dariaus rajono Rambyno (Pilies) ir Geležinio Vilko būrių partizanams pagerbti.

Žygeiviai galės pasirinkti įveikti 10, 22 ar 34 km atstumą. Startas bus Pėžaičiuose. Svarbiausia – patogi avalynė. Galima įsigyti specialiai žygiams gaminamos avalynės specializuotose parduotuvėse. Būna žygiams pritaikytų ir kojinių: jos besiūlės, su paminkštinimu. „O visa kita – praktika. Po pirmojo žygio jau žinosite, ką būtina pasiimti, o ką verčiau palikti namuose. Reikėtų turėti vandens, galbūt vieną kitą medikamentą, jei prireiktų. Jei numatomas lietus – lietpaltį“, – užsiminė V. Skuodas.

Ką daryti, kai atrodo, jog viskas – nebepaeini? „Nukreipti dėmesį kita linkme. Pajuokauti, pasifotografuoti. Galima eiti į priekį, kad ir atbulai – jei tik padeda. Mūsų tikslas nėra greičiausiai įveikti maršrutą, einame savo tempu. Grožimės gamta, neregėtomis vietomis. Kvėpuojame grynu oru ir džiaugiamės puikia kompanija“, – sako V. Skuodas, kuris neabejoja, kad žygiai teigiamai veikia ir jo paties sveikatą.

„Visus kviečiu nebijoti savęs išbandyti. Kol judėsime, tol būsime sveiki, laimingi, džiaugsimės gyvenimu“, – neabejoja pašnekovas.

Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių