Griūvančios Priekulės neišgelbės net europarlamentarai
Prieš metus Priekulėje, Pamarių g. 3, apgriuvusio daugiabučio namo gyventojai vis dar bando rasti paramą, kad galėtų susiremontuoti vieną iš seniausių miesto pastatų ir saugiai gyventi. Tačiau veltui daužosi kaip žuvys ant ledo: privačių būstų renovavimas – pačių savininkų reikalas. Nesvarbu, jog tas statinys yra istorinėje miesto dalyje. O jie nebežino, ko griebtis, nes neturi remontui reikalingos pinigų sumos.
Miestelėnus taip pat jaudina senamiestyje atsiradę pastatai – vaiduokliai. Dėl savininkų aplaidumo jie griūva, irsta, nyksta, bet niekas šio proceso nebando stabdyti.
Daugiabučio gyventojai – neviltyje
Prieš metus vieno iš seniausių Priekulės pastato, esančio istorinėje miesto dalyje, daugiabučio namo gyventojai patyrė šoką. Neseniai suremontuotame kaimynų Kavolių bute susmuko perdangos, atsivėrė rūsio duobė, nugriuvo virtuvės siena, pavojingai pasviro kaminas. Šeima, auginanti mažamečių vaikų, prisiglaudė kaimynų būste. Griūtis nieko gero nežada ir kitiems gyventojams. Pirmajame aukšte įsikūrusios Elvyros Jašmontaitės virtuvės lubos įlinko, baugindamos bet kada susmukti. Antrajame aukšte neramiai gyvena Birutė Mačernienė. Gyventojos jaučiasi nesaugios, likusieji be pastogės – nusivylę.
E. Jašmontaitė išsiaiškino, kad jų įgriuvęs daugiabutis – 19 amžiaus vidurio reliktas, sovietmečiu pripažintas avariniu, tačiau 1994 m. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija leido jį privatizuoti. Apgriuvusio namo gyventojai iš karto kreipėsi pagalbos į rajono valdžią, kuri pagal savo galimybes stengėsi padėti šiems priekuliškiams. Visgi ji negali skirti 120 tūkst. Lt, kurių, specialistų skaičiavimu, reikėtų apgriuvusio namo remontui, nes nėra programos, pagal kurią privatiems būstams renovuoti būtų skiriama lėšų. Tai patvirtino ir respublikinės institucijos. Benamiai ir viena koja dar gyvenantys apgriuvusiame name žmonės suprato atsidūrę didelėje bėdoje: iš kur paimti tiek pinigų? Iš 8 gyvenančių šeimų tik dviejose yra darbingų asmenų, o kiti pensininkai, neįgalūs ir vaikai.
Visgi jie nenuleidžia rankų ir tebeieško pagalbos.
Žada bylinėtis teisme
Prieš mėnesį 9 europarlamentarams parašytuose laiškuose išdėstė savo bėdą vildamiesi, gal jie suras kokį europinį fondą. „Gavome tik Leonido Donskio ir Rolando Pakso atsakymus. Nieko paguodžiančio: privataus būsto, nors ir esančio paveldo teritorijoje, rėmimo nėra. Visgi jie bent žmogiškumą parodė. O liepą kreipėmės į Seimo narius Artūrą Paulauską ir Šedbarą – tyla, jokio dėmesio mums. Parašėme prašymą šalies Prezidentei, bet ji persiuntė rajono Savivaldybės administracijai“, – pasakojo E. Jašmontaitė.
Jos manymu, vienintelė išeitis – bylinėtis teisme, kad valstybė leido privatizuoti butus avarinės būklės name. „Bet ilgai vargsime, daug kainuos ir gal nieko nelaimėsime“, – samprotavo ji.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas pasakojo, jog Pamarių g. 3 gyventojams patarta įkurti namo bendriją, nes tik juridinis asmuo gali gauti paramą. „Daugiabučių namų bendrijų programoje numatyta skirti lėšų. Galėtų paremti ir verslo įmonės“, – aiškino jis, pridurdamas, jog kitos išeities nesą.
Negražu ir pavojinga
„Sugriuvęs vienas iš seniausių Priekulės pastatų – pirmoji „kregždė“, – nelinksmai ištarė E. Jašmontaitė. – Šią vasarą nuo gyvenamojo namo Klaipėdos g. 13 vėl pastebėta nukritusi puošybos elemento detalė. O kiek senamiestyje tuščių, apleistų, senų pastatų. Ne tik mes – ir atvykę svečiai stebisi, kodėl Priekulėje teberiogso buvusio kino teatro pastato griuvenos. Pačiame centre, priešais renovuotą Priekulės kultūros centrą.“
Sako, šis pastatas jau perparduotas naujam savininkui, tik šeimininko neatsirado.
Seniai tuščias irsta buvusios mokyklėlės pastatas Žvejų gatvėje. Klaipėdiškė savininkė Rita Stegvilienė sakė jį įsigijusi bene prieš 8 metus. „Parengėme projektą viešbučio statybai, bet nespėjome pradėti tuomet, kai norėjome, vėliau pasikeitė ekonominė situacija. Dabar nepalankios sąlygos viešbučių verslui – reikia laukti“, – „Bangos“ korespondentei kalbėjo savininkė.
Ji pripažino, kad tuščias, neprižiūrimas pastatas nyksta, tačiau apsaugoti jo neketina, nes investicijas jau padariusi.
Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė apgailestavo, jog R. Stegvilienę tenka raginti, kad ji bent žolę nupjautų prie savo pastato.
O buvusios Priekulės sūrių gamyklos pastatų kompleksas išardytas, anot gyventojų, išvogtas. Betgi kadaise klaipėdiškis savininkas čia žadėjęs įrengti pramogų centrą su baseinu. Išnyko jis iš valdininkų akiračio su visais savo pažadais.
Prieš kelerius metus ištuštėjęs buvusios specialiosios mokyklos pastatas Žalgirio gatvėje irgi kelia nerimą: ar jo nelaukia toks pat likimas?
A. Kampas teigė, kad šis pagal panaudos sutartį perduotas eksploatuoti Telšių vyskupijos Caritui. „Parengus projektą, ketinama įkurti senelių globos namus“, – sakė jis.
Priekulė laukia rekonstruotos miesto aikštės atidarymo prie kultūros centro, o šalia – aptriušęs buvusios gaisrinės pastatas.
Irstantys, griūvantys pastatai Priekulėje – senamiesčio nykimo ženklai. Liūdna. Negražu.
Anot A. Kampo, savo turtu turi rūpintis savininkai. O jeigu nesirūpina? Įstatymų numatyta tvarka paraginti. „Įspėjame tik tuomet, kai statiniai kelia grėsmę visuomenei ir turtui. Antai buvusio kino teatro savininkui teko ne kartą užkalti langų kiaurymes“, – kalbėjo jis.
Bet griuvena nepuošia miesto. „Negražu gali būti. Tai nepavojinga“, – atsakė A. Kampas.
Šiandien jis Priekulėje susitinka su Pamarių g. 3 namo gyventojais.
