Humoro kūrėjoms šmaikštumo netrūksta ne tik scenoje

„Aukštaičiams, dzūkams didis malonumas klausytis žemaitiškai, nes žemaičių kalba turi spalvą ir skonį“, – akcentavo V. Norvilienė ir E. Selskienė.

Veiviržėnų kultūros centro Judrėnų skyriaus humoro grupė „Skardis“ ir Žadeikių skyriaus „Gryčia“ daugiau nei porą dešimtmečių garsina Klaipėdos rajoną. Jų vadovės Vilija Norvilienė ir Eugenija Selskienė daugeliui pažįstamos iš renginių kaip spalvingų personažų Zosės ir kaimo moteriškos įkūnytojos. Juoktis sveika, juoktis reikia, bet juokinti ne taip paprasta, kaip atrodo, ir ne visiems patinka, kai iš jų juokiamasi.

„Prajuokinti žiūrovą nėra lengva, – prisipažino Judrėnų skyriaus „Skardžio“ režisierė 
V. Norvilienė, beveik 34 metus scenoje šmaikštaujanti personažų lūpomis.Žmonės nori juoktis

„Prajuokinti žiūrovą nėra lengva, – prisipažino Judrėnų skyriaus „Skardžio“ režisierė V. Norvilienė, beveik 34 metus scenoje šmaikštaujanti personažų lūpomis. – Žinoma, būna visko, ale jei vis dar kviečia, tai dažniau pavyksta negu ne.“

Jau 20 metų Judrėnuose nenutrūkstanti humoro šventė „Jud­rėnjuokis“ – reiškinys, liudijantis, kad žmonės nori juoktis. Tenkinant jų norą, ryžtamasi per dieną organizuoti 3 koncertus, kurie išvargina atlikėjus. Užtat apie 600 žiūrovų leipsta juokais ir iš salės išeina šypsodamiesi. „Kai kas galvoja, jog pinigai už koncertus plaukia mums. Ne, jie papildo Kultūros centro fondą ir skirstomi skyriams, – patikino režisierė. – Jie naudojami renginio organizavimui, o jei lieka, galima įsigyti reikalingų medžiagų.“

Viename interneto portale buvo paminėta, jog humoro šventėje „Juokis 2019“ Natkiškėse dalyvavo 5 legendinės grupės, tarp kurių – „Skardis“ iš Judrėnų ir „Gryčia“ iš Žadeikių. Šios humoro grupės – vienos iš stip­riausių Žemaitijoje. Regiono humoro grupių konkursuose dažnai patenka į respublikinių laureatų dešimtuką – garsina Klaipėdos rajoną respublikinėse šventėse.

E. Selskienei svarbu rasti temą. „Nepolitikuoju, nes šioje srityje reikia verkti. Įdomiausios temos – iš kasdienio gyvenimo“, – įsitikinusi ji.„Dalyvaudami jose turime galimybę palyginti: su kai kuriomis programomis jaučiamės pranašesni. Įvairiuose renginiuose matome, jog daug yra įvairių humoro grupių, tačiau ne visų lygis aukštas“, – sakė V. Norvilienė. Per 20 metų „Skardis“ sukūrė tiek pat programų. Paskutiniojoje humoro šventėje Judrėnuose parodė jų ištraukas. Režisierė apsidžiaugė, kad vėl išvydo pirmosios programos „Bobų vasara“ atlikėjus, kuriuos vėl mėgino grąžinti į sceną ir jie panoro grįžti.

Kai buvo vertinamas

Režisierės V. Norvilienė ir E. Selskienė kalbėjo, jog humoro grupių užuomazgos – iš sovietmečio agitbrigadų. Kokios populiarios tuomet buvo šios šventės – visa Lietuva laukdavo balandžio 1-osios. „Mus mokė, kaip kurti humorą: reikėjo agitacijos, kritikos, pamokymų – kūrėmės tuščioje vietoje. Reikėjo išsikovoti vietą po saule, – prisiminė V. Norvilienė. – Pirmieji humoro grupių koncertai vyko tuometiniame akademiniame dramos teatre – kaip sunku buvo patekti, nes kiekviena smulkmena buvo svarbi. Tuomet jautėme, kad humoro žanras stiprus ir vertinamas. Po to buvo politinis atšilimas, vėliau, nuo 2000 metų, humoro žanras prarado populiarumą.

„Valdantieji nenori kritikos – bijo pamatyti savo veidą. Betgi nėra nei žodžio laisvės, nei demokratijos, jeigu nėra humoro, – įsitikinusi E. Selskienė. – Juk jis gydo, leidžia save pamatyti iš šalies.“

Temų pažeria kasdienybė

Režisierių manymu, „Judrėnjuokio“ populiarumą lemia sava kūryba – juokiamasi iš pažįstamos aplinkos, žmonių silpnybių, besiformuojančių keistų tradicijų. „Mes scenarijaus neperkame – rašome pačios“, – sakė pašnekovės.

„Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai lengvas žanras, – kalbėjo „Gryčios“ režisierė E. Selskienė. – Parašius scenarijų, efektingai jį perteikti, nepamiršti improvizacijų. Reikia universalių atlikėjų – vaidinančių, grojančių, šokančių. Atlikėjui kuriamas personažas pagal išvaizdą, charakterį, netgi balso tembrą, kad jis gerai jaustųsi scenoje.“

E. Selskienei svarbu rasti temą. „Nepolitikuoju, nes šioje srityje reikia verkti. Įdomiausios temos – iš kasdienio gyvenimo“, – įsitikinusi ji. V. Norvilienė juokiasi iš politikos, kuriamų įstatymų. Užpernai programa „Debatai“ sukėlė juoko audrą. „Juokina Lietuvos įstatymai ir valdžios požiūris. Kai nieko negali padaryti dėl tokio absurdo, tai juokiesi iš viso pilvo“, – dėstė režisierė. Juokingų ir skaudžių temų ji randa savo aplinkoje.

Dabar „Skardis“ kuria avangardinę programą. Ištraukas parodė Veiviržėnų kultūros centre, Mažosios kultūros sostinės atidarymo šventėje. O kas yra avangardas? „Tai, ko mes nesuprantame“, – nusijuokė V. Norvilienė.

Šmaikštauja žemaitiškai

E. Selskienė humoro grupę įkūrė prieš 23 metus Endriejavo kultūros namuose. Dabar ji Žadeikių skyriaus teatro režisierė, vadovaujanti humoro grupei „Gryčia“. „Man atvažiuoti į darbą – 100 kilometrų. Juokiasi iš manęs, kad aš tiek važinėju. Mesčiau, bet man labai svarbus kolektyvas, nors jame liko keturi žmonės“, – atskleidė E. Selskienė.

Jos kuriamas personažas – kaimo moteriška puikiai dera su Zose, V. Norvilienės personažu, nukopijuotu iš „gyvenimo“. Neretai abi kviečia vesti įvairius renginius rajone, o pagal kultūros mainus – į kitų regionų miestelių šventes. Šmaikštaujančios, žodžio kišenėje neieškančios žemaitės šiltai sutinkamos ne tik Žemaitijoje, bet ir Dzūkijoje, Aukštaitijoje. „Aukštaičiams, dzūkams didis malonumas klausytis žemaitiškai, nes žemaičių kalba turi spalvą ir skonį“, – akcentavo pašnekovės.

Tačiau žiūrovai skirtingi: kartais juokiasi po pirmo sakinio, o kartais – po dešimto, o retsykiais pradeda juoktis netikėčiausioje vietoje. „Plungiškiai juokiasi iš vienų dalykų, radviliškiečiai – iš kitų, nors programa ta pati“, – stebėjosi režisierės.

Ar linksmas humoro žanro kūrėjų gyvenimas?

V. Norvilienė prisipažino, kad realybėje susidūrusi su sunkumais, neteisybe, viską paverčianti juokais. E. Selskienė sakė gyvenime nejuokaujanti.

Ar įmanoma oriai gyventi iš teatro režisierių algos?

„Mūsų pareigybę galėtų pavadinti paprasčiau – iš algos būtų tik egzistavimas“, – sakė pašnekovės, kurios daug dirba papildomai pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių