Į tiesą – „tralialiuškomis“
Gryniausią tiesą geriausiai atskleidžia humoras. Sako, jog tie, kurie jį supranta, ilgiau gyvena. Kadaise paskleistu šiuo neva moksliniu faktu norisi tikėti ir palinkėti visiems konfliktines situacijas kaip įmanoma dažniau numalšinti juoku, o ne pykčio žiežirbomis. Jos negęsta, o juokas tokioms aistroms net neleidžia įsiplieksti.
Praėjusį antradienį sveikos humoro dozės gavo Lietuvos politikai. 15-ąjį kartą surengtą „Auksinių svogūnų“ apdovanojimų ceremoniją buvo įsijungę 40 proc. žmonių, tą vakarą žiūrėjusių televizorių. Bent jau taip skelbia televizijų reitingus skaičiuojanti TNS agentūra.
Kuri dalis šalies politikų supranta jiems skirtą humorą, bylojo salės vaizdas. Tarp dalyvių buvo galima išvysti gal vos dešimtį žinomesnių politinių veidų: V. Uspaskichą, A. Zuoką, V. Mazuronį, B. Vėsaitę, E. Masiulį, žinoma, P. Gražulį, K. Brazauskienę, N. Puteikį, A. Paulauską ir dar keletą kitų. Dauguma jų neabejotinai tokia švente pasinaudojo tik tam, kad dar kartą šmėsteltų televizijoje – reitingai parodė, kad buvo net labai verta. Tad humoristinius apdovanojimus galima drąsiai vadinti papildoma reklamine akcija artėjant LR Prezidento ar EP rinkimams – tiesiog ne proga, o pati uoga.
Kita vertus – ar politinius skandalus narpliojusios televizijos pernai paminėjo kieno nors kito pavardes nei tų, kurie sėdėjo ceremonijoje? Greičiausiai ne, išskyrus prezidentę, premjerą ar ypač žurnalistų mėgstamą Seimo pirmininkę. Tačiau pastarųjų pareigos turbūt per rimtos dalyvauti tokise „tralialiuškose“.
„Auksinių svogūnų“ rengėjai tuos keliolika metų atsakinėja į klausimą, kas skandalais geriausiai formuoja šalies politikų veidą. Daug metų nepakeičiamojo rolę laikraščių antraštėse ir televizijos anonsuose užima
P. Gražulis – tai su dešromis ant kaklo, tai su homofobija gėjams. Nukarūnuotasis ubagų karalius V. Šustauskas kasmet šen bei ten irgi dar sugeba pasižymėti. Šiemet į televizijos ekranus jis „išjojo“ prieš tai minėto parlamentaro arkliuku – panieka homoseksualams. Pastarųjų metų politikos perlu jau yra tapusi prezidento A. Brazausko našlė Kristina, šventai įsitikinusi, jog kiekviena virėja išties gali valdyti šalį. Tai tik keli herojai, kurių skandalingus išpuolius žinome visi. Dalis jų – tikri politiniai nesusipratimai, tačiau kai kuriems politikams puikiai suprantama, kad skandalas – geriausias savireklamos koziris.
Šiuo atveju norisi pagirti humoristus, linčiuojančius ne tik skandalistus, bet ir stotingų politikų išpuolius. Juk tik linksmas požiūris į tiesą, kurią tereikia perprasti. Štai kad ir „Metų poltergeisto“ nominacija, įteikta tuose pačiuose apdovanojimuose. Su aiškia potekste atiteko ji V. Uspaskichui – tai jo nematoma ranka perstumdė Seimo pirmininkų kėdes ir pasodino į svarbų postą ištikimąją L. Graužinienę. Nominacijų rengėjai ir pastarajai skyrė apdovanojimą – už internete išpopuliarėjusią dainelę „Tuti ta“. Nes dainelę žino kiekvienas internautas, o štai ką naudingo pirmininkė padarė Seime, reikėtų pasukti galvą.
Įdomu, kiek Klaipėdos rajono politikų ateitų atsiimti jiems skirtų „svogūnų“? Ir kam juos teiktumėte Jūs? Opozicijos lyderis S. Karbauskas turbūt neleistų sumeluoti, kad kuo jau kuo, bet poltergeistu rajone skelbti reikia Alfredą Šiaulį – tai jis kažkurią dieną ar naktį perstumdė merų kėdes taip, kad S. Karbauskas iš jos išgriuvo.
„Svogūną“ už mistiką greičiausiai reikėtų skirti E. Skarbaliui ir R. Simonavičiui – atsiskyrę nuo opozicijos, bet neprisiskyrę prie valdančiųjų, jiedu sėkmingai šmėžuos Taryboje iki kadencijos pabaigos.
„Metų apsėdimo“ nominaciją Lietuvos mastu gavo homofobiškasis P. Gražulis, o rajone „svogūnas“ visai tiktų vėlgi tam pačiam jo partijos bičiuliui S. Karbauskui – politikas vis širsta ant valdančiųjų, ignoruojančių jo pasiūlymus.
Kas galėtų tapti „Metų vaiduokliais“? Gal gera dešimtis rajono išrinktųjų, per posėdžius atliekančių tik vieną rolę – balsuoti? Konkurencija būtų netikėtai didelė.
Mūsų politinėje lysvėje galėtų užaugti ir „svogūnas“ A. Klizui, kurio pedagoginis išsilavinimas padeda ne tiek rajono švietimo sistemai, kiek patiems politikams. Garbaus amžiaus literatas nepraleidžia progos pertraukti kolegas, jei jie ne taip sukirčiuoja kokį žodelį. Jį bei A. Liaudanskį dar būtų galima nominuoti „Plunksnos broliais“ už dažniausius pamokslus spaudoje.
„Metų gyvūno“ nominaciją irgi būtų kam įteikti. Kėdainiuose ją atsiėmė karvę melžti pramokęs A. Zuokas, o K. Cirtautas gi pramoks mieste auginti afrikinius šamus. O jei ir mums tektų rinkti „Metų patarlę“, čia šmaikštusis J. Dromantas konkuruotų pats su savimi.
Tačiau mūsų politikams reikėtų labiau pasistengti, kad „svogūnų“ derlius nebūtų vienkartinis. Bent jau kol kas akivaizdu, kad apdovanojimus dalintųsi vis tie patys aštrialiežuviai. Tad kad ir kokį turėtų humoro jausmą, rajono gyventojams greičiausiai pritrūktų mūzos naujiems politiniams juokams įžvelgti.
