Į ūkininkų sodybas įsisukę vilkai pjauna gyvulius
Į ūkininkų sodybas Veiviržėnų ir Judrėnų seniūnijose įjunkusių vilkų daroma žala didėja. Spėjama, kad ten sukasi būrys šių žvėrių, nes kartą per naktį buvo papjauti 4 veršiai. Gyvulių augintojų pastangos juos apsaugoti bergždžios.
Per naktį sudraskė 4 veršius
Praėjusios savaitės pradžioje į „Bangos“ redakciją paskambinęs ūkininkas Mindaugas Žąsytis iš Vainotiškės kaimo Veiviržėnų seniūnijos skundėsi, jog tą rytą radęs du papjautus veršius, o vienas buvo dingęs. „Prie pat sodybos ganėsi 33 veršeliai, aptverti trijų juostų elektriniu „piemeniu“. Juos apšvietė prie pastato pritvirtinta lempa. Antradienio rytą neradome trijų ūgtelėjusių veršelių“, – dėstė ūkininkas.
Dvi papjautas telyčaites greitai aptiko miške, beveik už kilometro nuo namų. Trečios teko ieškoti iki pavakarės. Ūkininkas stebėjosi, kad apžiūrėjęs ir vėliau grįžęs prie gaišenų, vieną rado nutemptą tolėliau ir labiau apdraskytą. Taigi žmogaus vilkai nesibaido.
Tą patį rugsėjo 20 d. rytą Šalpėnų kaimo ūkininkas irgi rado vilkų papjautą veršį.
Du M. Žąsyčio veršelius papjovė prieš mėnesį. Apie tai jis pranešė rajono Savivaldybei ir jau sulaukė atsakymo, kad bus skaičiuojama kompensacija dėl žalos atlyginimo.
„Nuostoliai didžiuliai – juk tai veislinės telyčaitės, bandos ateitis, – sielvartavo ūkininkas. – Nesu medžiotojas, bet žinau, kad rajono miškuose jau sumedžiotas leistinas vilkų skaičius. Bet jie eina būriais – dabar moko jauniklius medžioti. Jeigu per naktį toje pačioje vietovėje sudraskė 4 veršius, tai kiek jų čia yra?“
Pasak jo, šiemet vilkai apdraskė dar kelių šalpėniškių avis ir veršelius.
M. Žąsyčiui rūpėjo išsiaiškinti, kas būtų, jeigu vilkų papjauto gyvulio nerastų?
Sunku apsisaugoti nuo plėšrūnų
Praėjusios savaitės viduryje Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo pateikti 24 gyventojų prašymai dėl kompensacijos už vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams. Šie žvėrys papjovė 39 gyvulius – 10 avių ir 29 veršius. M. Žąsytis dar nebuvo pateikęs dokumentų dėl trijų papjautų telyčaičių.
Nuo vilkų nukentėjo Veiviržėnų ir Judrėnų seniūnijose gyvulius auginantys gyventojai. Juos šiurpina pamačius, kad iš auginto, puoselėto gyvulio tik galva ir galūnės likusios. Žmonės piktinasi: kodėl reikia saugoti gyvulius pjaunančius vilkus?
M. Žąsytis tvirtino, kad vilkai nebijo nieko. „Šuo iš baimės tyli, kai vilkai sėlina į sodybą. Žmonės saugo savo gyvulius, juos rišdami šalia namų, įrengdami apšvietimą ir panašiai“, – kalbėjo jis.
Po pastarojo įvykio šis ūkininkas prie sodybos iš lentų aptvėrė aukštą tvorą ir vakarais į aptvarą pargena veršelius. Gyvulius apšviečia lempa. „Bet ar tai padės apsisaugoti nuo vilkų?“ – abejojo jis.
Visoje Europoje vilkai priskirti saugomoms rūšims, todėl jų padaryta žala kompensuojama. Betgi Aplinkos ministerija primena savivaldybėms, kad išimtinais atvejais, kai vilkų daroma žala labai didelė, jos gali prašyti Aplinkos apsaugos agentūros išduoti specialų leidimą sumedžioti šiuos žvėris dar neprasidėjus medžioklės sezonui. Pagal medžioklės taisykles vilkų medžiojimo pradžia – spalio 15 d. Sezonas tęsiasi iki balandžio mėn.
Klaipėdos rajono savivaldybės ekologė Kristina Stulpinienė akcentavo, kad kompensacijos atlyginimas skaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinę mėnesio gyvulių supirkimo kainą, sudraskyto gyvulio amžių ir svorį.
„Jeigu ūkininkas neranda vilko sudraskyto gyvulio, tai išmokos negauna, nes nėra faktinio įrodymo, dokumentų – veterinarijos gydytojo apžiūros akto ir kita, – kalbėjo ekologė. – Taip nutikus ir vėliau radus vilkų papjautą gyvulį, žmogus gali prašyti, kad kompensuotų kitais metais.“
Pernai gauti 18 gyventojų pareiškimai dėl 68 vilkų sudraskytų gyvulių žalos atlyginimo.
Pasak K. Stulpinienės, buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją dėl vilkų sumedžiojimo limito didinimo, bet niekas nepasikeitė. Šiemet irgi ketinama prašyti.
