Įkvepiantis žygdarbis primenamas jaunimui
Tradiciniame bėgime „Atminimo ugnis – Dariui“ dalyvavo Judrėnų seniūnijos įstaigų, įmonių atstovai, gyventojai.
Judrėnų miestelio centre iškilęs paminklas žymi Lietuvos valstybės 100-mečio sukaktį. Skrendantis paukštis ant postamento asocijuojasi su skrydžiu į laisvę, simbolizuoja prieš 85-erius metus Lietuvą išgarsinusį S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą.
Judrėnų krašto žmonės didžiuojasi savo žemės sūnumi, didžiavyriu Steponu Dariumi ir puoselėja jo atminimą. Praėjusį šeštadienį S. Dariaus gimtinėje surengtas legendinio skrydžio 85-erių metų sukakties minėjimas sutraukė gausybę žmonių iš visos šalies. Lietuva atsilygina už jų meilę – saugomas atminimas.
Dariaus tėviškė – traukos centras
Pasak Judrėnų seniūnijos seniūno Zigmanto Siminausko, šiai svarbiai sukakčiai ilgai ruoštasi, mąstyta, kaip paminėti. Sukurti paminklą, žymintį legendinio skrydžio metines, pasiūlyta kalviui Dariui Viliui, judrėniškės tautodailininkės Irenos Viliutės sūnėnui iš Šilutės rajono. Lėšų skirta iš Šimtmečio paminėjimo programos. „Man buvo garbė prisiliesti prie šios temos, atidaviau, ką galėjau“, – sakė autorius. Šeštadienį po Mišių paminklą Judrėnų miestelio centre pašventino Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas Stasys Šlepavičius.
Judrėnų seniūnijos įmonių, mokyklos, seniūnijos administracijos atstovai, gyventojai dalyvavo tradiciniame bėgime „Atminimo ugnis – Dariui“. Iš ryto į žygį buvo išlydėti 160 žygeivių. Tai inicijavo asociacija Gargždų jungtinė pajėgos, kurioms vadovauja Virgilijus Skuodas. Ir kaip simboliška: S. Darius buvo sporto entuziastas, naujų sporto šakų Lietuvoje pradininkas.
„Dariaus sodyba-muziejus seniai tapo traukos centru“, – sakė seniūnas.
Didžiuojasi kraštiečiu didžiavyriu
Kaip į atlaidus kadaise praėjusį šeštadienį Dariaus kaime rinkosi judrėniškiai, iš šio krašto kilusieji. Glėbesčiavosi, bučiavosi seni pažįstami susitikę. „Mūsų gimtinė – netoliese esantis Mizgirių kaimas. Mama Juzefa Jurgutytė buvo pavasarininkė. Šioje sodyboje-muziejuje yra nuotrauka, kurioje įamžinta, kaip ji su kitais nariais 1933 m. legendinio skrydžio garbei šioje teritorijoje sodino ąžuoliukus“, – pasakojo seserys Jadvyga Čeliauskienė ir Janina Varanauskienė iš Daukšaičių. Jadvyga prieš šią svarbią sukaktį į Dariaus kaimą atvežė ir padovanojo angelo skulptūrą, kad saugotų šią žemę ir S. Dariaus atminimą. Seserys prisiminė, jog anuomet tėvelis į Dariaus sodybą su arkliais vežęs žemę milžinkapiui.
Į šventę atėjusios judrėniškės Justinos Pocienės tėvelio tėviškė – Rubiškės kaime. Šis minėjimas jai taip pat labai svarbus. Endriejaviškė Zita Mačiulienė didžiuojasi gimusi Dariaus kaime. „Mano mama Bronislava Toliušienė kartojo, kad Steponas Darius – mūsų žemės didvyris. Ji sodino gėles trobos, kuri po karo buvo sodeginta, vietoje, – dėstė Z. Mačiulienė. – Dabar aš savo anūkėms apie tai aiškinu – šiandien atsivežiau į šventę.“
Iš Judrėnų krašto kilusios pašnekovės džiaugėsi, kad saugomas S. Dariaus atminimas, kad itin gausiai susirinko žmonių, garbių svečių paminėti legendinio skrydžio sukakties.
Linkėjo išlikti dvasios aristokratais
Minėjime dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas priminė, kad valstybingumo šimtmečio metais jau buvo pagerbti iš Klaipėdos rajono kilę signatarai Jurgis Šaulys ir Kazimieras Antanavičius. Susirinkusiuosius pasveikino ir vicemerė Violeta Riaukienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, rajono Savivaldybės tarybos nariai Regina Kernagienė, Biruta Alšauskienė, Raimondas Simonavičius.
Pasak renginyje dalyvavusio Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriaus Remigijaus Jankausko, čia atvyko dvasios aristokratai prisiminti didžiavyrių žygį, švęsti, džiaugtis. „Ir išliksime dvasios aristokratais, kol gyvas mumyse bus Dariaus ir Girėno paveikslas“, – ištarė svečias.
Į šventę taip pat atvyko Karinių oro pajėgų atstovas Aleksas Karalavičius, aviacijos veteranų sąjungos pirmininkas Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas.
Pareiga minėti didvyrio vardą
Šventę pagerbė ir legendinio lakūno anūkas Skirmuntas Maštaras su žmona Nijole bei anūkė Monika, viena iš penkių jo proproanūkių. Skirmuntas nuo 1993 metų kviečiamas dalyvauti legendinio S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio minėjimuose.
„Važiuojant į šį renginį devynmetė Monika paklausė, ar mums nenusibosta? Atsakėme, kad mes mylime Steponą Darių, nors jo ir nematėme. Tai mūsų pareiga minėti jo vardą, dalyvauti minėjime, – „Bangai“ kalbėjo S. Maštaras. – Širdis džiaugiasi, kad žmonės čia susirinko. Lietuvos meilė – ir Dariaus sodybos puoselėjimas, ir suėjimas, bendravimas. Ir žygeivių žygis – pagarba legendiniam lakūnui. Lietuva atsilygina už jo meilę – atminimas saugomas.“
Jis akcentavo, kad S. Darius – patriotas, dalyvavęs I pasauliniame kare gindamas Lietuvą, buvo Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis. „Jis – emigrantas, troško tapti lakūnu, bet Amerikoje, kur įsižiebė meilė aviacijai, netapo. Lietuvoje išsipildė svajonė“, – kalbėjo legendinio lakūno anūkas. Ir pridūrė, kad daugiau šeimoje lakūnų nebuvo ir nebus. „Senelė Jaunutė Liudvika Darienė, likusi našle, neleido mums skraidyti. Per daug skausmo teko iškęsti, – ištarė S. Maštaras. – Minėjimas išsivystė į gražią šventę – užtenka ašarų.“ Jis guodėsi, kad yra kapas, o kiek lakūnų žūva, ir niekas jų palaikų neranda. Beje, S. Darius ir S. Girėnas palaidoti Aukštųjų Šančių kapinėse.
Pagal profesiją S. Maštaras – miškininkas. Su šeima gyvena Kretingos rajone, išėjęs į užtarnautą poilsį.
Žmona prasitarė, kad jaunesnysis sūnus Jaunius ketino tapti lėktuvų konstruktoriumi, tačiau išbandęs juodą darbą prie lėktuvų, pasirinko mediko profesiją. Sūnus Ąžuolas tapo elektros specialistu. Abu gyvena Lietuvoje. „Mes mylime Lietuvą ir nenorime iš jos išvykti“, – sakė pašnekovas.
Praėjusį savaitgalį Kaune buvo atidaryta paroda S. Maštaro mamai Nijolei Dariūtei-Maštarienei atminti, kurioje eksponuojamos nuotraukų kopijos ir straipsnių ištraukos apie ją. N. Dariūtė-Maštarienė išleido 3 knygas apie S. Darių ir S. Girėną. Ji mirė 1990 m., amžino poilsio atgulė Jokūbavo kapinėse Kretingos rajone.
Virginija LAPIENĖ
