Įkvepiantys atsivėrimai
Unikali žurnalistinė patirtis klausytis žmonių istorijų. Ir tai vienas iš šios profesijos privalumų – žmogus įsileidžia į savo gyvenimą. Neperdėsiu sakydama, kad sutikęs nuoširdžiai atsiveriantį pašnekovą, kurio nuomonė, vertybės artimos, grįžti gerai nusiteikęs. „Bangos“ skaitytojai taip pat laukia pasakojimų apie sėkmingus, iniciatyvius, kūrybiškumu degančius, optimizmo nestokojančius žmones – šiame nerimastingame, nestabiliame pasaulyje ir taip per daug negatyvių dalykų. Todėl ir ieško gražių, įkvepiančių pavyzdžių savo ar aplinkinėse bendruomenėse.
Pastaraisiais metais daugiau patriotiškumo, meilės savo šaliai, gimtajam kraštui skleidžiasi pokalbiuose su jaunais žmonėmis. „Klaipėdos rajonas – mano atradimas“, – spindėjo verslininko Martyno Niciaus akys, kai susitikome Šukaičiuose. Džiaugsmas, kad šeimai patogu gyventi Gargžduose, kad pavyko įsigyti pastatą Veiviržėnų seniūnijoje ir jį restauravus perkelti čia savo verslą. „Nebereikia nuomotis patalpų“, – švytėjo vyras. Nuolatiniu darbu ir pastangomis nedidelis šeimos verslas kasmet stiprėja. „Lietuvoje galima gerai verstis – šalies ekonomika dabar išgyvena aukso amžių. Geriau nėra buvę!“ – atvirai dėstė pašnekovas. Visgi tarstelėjo, kad gal ne visiems vienodai klojasi, ne visiems pavyksta save atrasti, kad verslo sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių – kokią sritį esi pasirinkęs, lemia ir įžvalgos, planavimas, sprendimai. „Betgi ir samdomą darbą dirbant dabar gali neblogai gyventi, – įsitikinęs Martynas. – Mūsų draugai užsienyje spjaudosi ir ruošiasi sugrįžti į Lietuvą. Dabar emigracijos nebėra – lietuviai sugrįžta į savo šalį.“ Pašnekovas prisipažino, jog kadaise ir jam teko pusmetį padirbėti Airijoje, bet ši patirtis jo nesužavėjo.
Šiuos pašnekovo žodžius patvirtina oficialūs statistikos duomenys: penktus metus iš eilės į Lietuvą sugrįžta daugiau jos piliečių nei išvyksta gyventi į užsienį. Pernai išvyko 9 486 mūsų šalies gyventojai, o atvyko 18 934. Tai istoriškai didžiausias grįžusiųjų skaičius nuo 1990 m. ir pirmą kartą per visą laikotarpį grįžo dvigubai daugiau nei išvyko. Šiemet per 9 mėnesius iš emigracijos į gimtąją šalį sugrįžo daugiau nei 16 tūkst. lietuvių. Vadinasi, įvertino galimybes čia kurti karjerą ir siekia jomis pasinaudoti.
Labai pasikeitė aplinkybės Lietuvoje, palyginti su laikotarpiu, kai ji tik pakilo iš sovietinio palikimo ir žmonės plūste plūdo iš savo šalies nors ir tualetų valyti. Apie (ne)emigrantų dalią išsamiai nušviečiantis visuomeninis transliuotojas pateikė ir tokių istorijų, kuriose emigrantai išdidžiai pasakojo apie tokį darbą ir juos tenkinantį uždarbį.
Po dešimtmečio, praleisto užsienyje, į gimtinę sugrįžęs Paulius Preibys uostamiesčio pašonėje, Peskojų kaime, tęsia senelių tradiciją – įkūrė jaunojo ūkininko ūkį. Gal ir nereikia stebėtis jauno vyro pasiryžimu auginti daržoves ir uogas – gal tai paveldėtas giminės genas. Jo neatbaido rizika – visiška priklausomybė nuo gamtos. Juk ką bedarytum, kaip besistengtum, ši gali bet kada įveikti – nušaldyti, sudžiovinti, paskandinti… Kaip antai šiemet, bet derliaus praradimas neatėmė pasiryžimo ūkininkauti ir vilties, jog kitąmet bus geriau. Kasmet pasitaikančios panašios negandos grūdina.
Šiemet gamtos padarytus nuostolius P. Preibiui bent morališkai kompensavo rajono ūkininkų konkurse „Metų ūkis 2025“ pripažinta antroji vieta. Gražu, kad ne tik žurnalistų pastebėtos ir įvertintos jauno žmogaus pastangos, kūrybiškumas – tai skatina nepasiduoti ir siekti tikslo.
Dar vienas įkvepiantis pavyzdys – konkurso „Metų ūkis 2025“ nominantai Gintarė ir Martynas Laukiai, irgi stebinantys savo darbštumu, atkaklumu. Prieš keletą metų jie grįžo iš emigracijos. Nemažai metų praleidę užsienyje, nepabūgo atsakomybės ir įkūrė grūdininkystės ir paukštininkystės ūkį. Jauni žmonės ieško informacijos apie savo pasirinktą veiklos sritį, dirba neskaičiuodami darbo valandų.
Šios kartos žmonės įkvepia siekti, atrasti galimybes, nenuleisti rankų užgriuvus nesėkmėms. Mes skleidžiame apie juos žinią „Bangoje“, kuri liks Klaipėdos rajono istorijoje.
Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ korespondentė
