Išparduotuvėje atbaidė svoris
Žuvis – kur giliau, žmogus – kur geriau. Tokia taisykle vadovaujuosi ir aš, jau kurį laiką apsipirkinėdama drabužių išparduotuvėse. Mėgstu tas, kuriose prekės – naujutėlės, o pagal kainą gerokai pigesnės nei firminėse parduotuvėse.
Uostamiestyje viena tokia išparduotuvė siūlo šias naujas prekes pasverti ir mokėti už grynąjį jų svorį. Puiki idėja klientams privilioti, todėl susigundžiau ir aš. Vieną savaitgalį toje išparduotuvėje prisirinkau nemažai grožybių pavasariniam garderobui, bet mano akys užkliuvo už etikečių. Lengvutės palaidinės buvo apkarstytos prekių ženklus žyminčiomis etiketėmis, tad paprašiau pardavėjos, ar nebūtų galima mano išsirinktų daiktų pasverti be etikečių. Pardavėja į tokį mano prašymą sureagavo atžagariai – neva jos čia taip nesismulkina. Pasijutau labai nemaloniai. Nesu iš tų, kurie šventai įsitikinę, kad klientas visada teisus. Bet sutikite – pardavėjas turėtų bent maloniai man paaiškinti pardavimo taisykles. O šiuo atveju susidariau įspūdį, kad sveriama tiek, kiek pajėgiama. Be to, dalyje išparduotuvių apie atsiskaitymą banko kortelėmis galima tik pasvajoti. Mano minimoje parduotuvėje kvito už sumokėtas prekes reikėjo paprašyti. Susiraukusi pardavėja pati to nė nemanė daryti.
Vilma MACIUKIENĖ
KOMENTARAS
- Rima TUGANAUSKAITĖ, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Paslaugų kontrolės skyriaus vedėja:
– Sveriamų drabužių pardavimas nėra reglamentuotas teisės aktais (ar drabužiai turėtų būti sveriami su etikete ir pan.). Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą draudžiantį pardavėjui parduoti nepaženklintas prekes bei nustatytą prievolę suteikti vartotojui išsamią informaciją, tikslinga būtu tekstilės gaminius parduoti su etiketėmis.
Teisės aktai nereglamentuoja pardavėjui prievolės parduotuvėje įdiegti elektroninio mokėjimo aparatų (atsiskaitymo banko kortele).
