Istoriją įamžina paminklai, saugo mūsų atmintis
31 partizanų žuvimo vieta rajone pažymėta atminimo ženklais, paminklais, kuriuos pastatė žuvusiųjų artimieji ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Klaipėdos rajono filialo nariai nenuleidžia rankų – tokių vietų dar ieškoma ir ateityje jose taip pat bus pastatyti atminimo ženklai. Tampa tradicija Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną paminėti Šarkiškių miške, kur daugiau nei pusę amžiaus stovi Švč. Mergelės Marijos skulptūra, skirta 1950 m. birželio 30 d. Beinoriškėse, Veiviržėnų valsčiuje, žuvusiam Rambyno (Pilies) skyriaus vadui Juozui Auškalniui-Kudirkai atminti. Ją pastatė Liucija Auškalnienė, žuvusio partizano žmona.
Vienija idėja
Į Šarkiškių mišką trečią gegužės sekmadienį prie Švč. Mergelės Marijos paminklo (skulptorius Adomas Jakševičius) ir dviejų kryžių, pastatytų Gargždų klebono kanauninko, buvusio tremtinio, Jono Paulausko iniciatyva, paminėti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną susibūrė apie 300 žmonių. Istorinę atmintį kurstantis renginys „Atmink tą laiką“, prasidėjęs Tautine giesme, šiemet vyko ketvirtą kartą. Tarp susirinkusių buvusių politinių kalinių ir tremtinių iš įvairių rajonų, žuvusių partizanų giminių ir artimųjų buvo ir LR Seimo narė, TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, LPKTS valdybos pirmininkės pavaduotoja Ona Tamošaitienė, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Tarybos nariai, Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kuopos kariai ir kt. Į minėjimą suspėjo ir Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai, vadovaujami skyriaus vado Arūno Barbšio, kurie nuo pat ryto pėsčiomis ir automobiliais keliavo Kęstučio apygardos partizanų takais. Šv. Mišias aukojo aštuoni kunigai. Maldos už žuvusiuosius dėl Tėvynės pynėsi su prisiminimais ir Gargždų kultūros centro buvusių politinių kalinių ir tremtinių mišraus choro „Atminties aidai“ dainomis.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė, vedusi renginį, akcentavo, kad Lietuvos partizanų istorija yra labai svarbus Lietuvos XX amžiaus istorijos puslapis. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pirmą kartą paminėta 1993 metais Vilniuje, 2013 metais – pirmą kartą mūsų rajone.
„Minėti šią dieną tampa tradicija. Į renginį Šarkiškiuose susirenka vis daugiau žmonių. Vietai, kurioje vyksta minėjimas, sutvarkyti šiemet 4 tūkstančius eurų skyrė rajono Savivaldybė. Už šias lėšas padaryti betoniniai suoliukai 100 žmonių, Švč. Mergelės Marijos skulptūra aptverta metaline tvorele, kurią už nedidelę sumą padarė Povilas Grikšas. Dar 1 300 eurų rajono Savivaldybė skyrė 1950 metais pastatytai skulptūrai atnaujinti. Šio darbo ėmėsi veiviržėniškis meistras Vytautas Pozingis, – pasakojo LPKTS Klaipėdos rajono filialo ir Savivaldybės tarybos narys, Gargždų miesto garbės pilietis Česlovas Tarvydas. Anksčiau pastatytos pavėsinės stogu šiemet pasirūpino Savivaldybės tarybos narys Jonas Dromantas. Tai jis padarė savo lėšomis. Mes, tremtiniai, nuolat tvarkome aplinką, kad į renginį būtų patogu atvažiuoti visiems norintiesiems. Už pagalbą esame dėkingi Veiviržėnų seniūnijos seniūnei Editai Sluckienei ir jos pavaduotojui Bernardui Andrijauskui.“
Ženklai bus statomi
Netoli Švč. Mergelės Marijos skulptūros 1951 m. lapkričio 4 d. Mataičių kaime žuvo partizanas Petras Toleikis, o ant išvirtusio ąžuolo per Ašvos upę – Antanas Kiminius. 2007 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva partizanams atminti pastatytas atminimo ženklas.
„Tokių atminimo ženklų ir paminklų, žyminčių partizanų žūties vietas, mūsų rajone yra 31. Dokumentus dar trims vietoms įamžinti šiemet pateikiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, tačiau šiemet įamžinta bus tik Jono Greivio žuvimo vieta netoli Ievos Simonaitytės tėviškės“, – sakė Č. Tarvydas.
Nerimą kelia tai, kad kai kurie atminimo ženklai sulaukia piktavalių dėmesio. „Beveik prieš metus Pakalniškių kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, buvo pašventintas paminklas trims 1945 m. liepą žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams: Kauno policijos vachmistrui Jonui Andrijauskui iš Šilininkų kaimo, aviacijos pulkininkui Leonui Kisieliui, kilusiam nuo Kauno, ir aviacijos leitenantui Pečiuliui nuo Ukmergės. Balandį paminklą J. Andrijausko dukterėčia rado išniekintą“, – dėstė Č. Tarvydas.
Informacija apie tai buvo perduota Veiviržėnų seniūnijai ir Klaipėdos rajono policijos komisariatui. Č. Tarvydas apie suniokotą paminklą pranešė Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, nusiuntė nuotraukas, o gegužės pradžioje minėto centro atstovai atvežė naują ženklą ir pastatė suniokotojo vietoje.
„Šiemet rūpinsimės Drukių kaime, Priekulės seniūnijoje, esančia aikšte, kurioje buvo užkasami nužudyti partizanai. Anksčiau čia buvo durpynas“, – planais įamžinti istorines vietas dalijosi nepailstantis Č. Tarvydas.
Dėl šios vietos, kurioje buvo užkasta apie 70–80 partizanų, jam teko pakovoti ir teisme. Jei ne liudininkų parodymai ir užfiksuoti palaikai, kurie vėliau buvo užversti šiukšlėmis, gal toje vietoje dabar stovėtų gyvenamasis namas. Mat privatus asmuo į šią vietą norėjo persikelti kitoje vietoje įsigytą žemės sklypą ir planavo statybas. Atsisakyti šio sumanymo jis neketino net sužinojęs, kad čia guli partizanų kaulai.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Mindaugo SARGŪNO nuotr.
