Istorija ne aukso, bet kraujo raidėmis
Prieš 76 metus šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių – žmonių, be galo mylėjusių savo Tėvynę, buvo jėga atplėšti nuo namų ir ištremti į Sibirą. Šiai žaizdai niekada nelemta užgyti. Viltis, tikėjimas ir malda trečiadienį prie kryžiaus Tautos skausmui atminti Gargždų parko prieigose subūrė gargždiškius. Tiesa, jaunuolių jų gretose buvo vos keli.
Tik laisvas žmogus – laimingas
„Kažkas tarė: šis pasaulis serga… / Melas! Netikėjau. Ne! Ne! Ne! – šaukiau. / O kasnakt jis blaškėsi išbalęs. / Ir kasdien vaitojo vis klaikiau. / Kažkas tarė: mūsų žemė miršta… / Melas! Netikėjau. Ne! Negali būt… / O nuo šiaurės lig pietų ilgiausias kelias buvo kelias vien juodų grabų… / Kažkas tarė: Mūsų saulė gęsta… / Melas! Netikėjau. Ne, tai netiesa! / O viršum visų laukų regiu, kaip puola, / Kaip baisi gelmė, – tamsa“, – minėjimą prie kryžiaus, papuošto tvirtybę simbolizuojančio ąžuolo lapų vainiku ir nutvieksto saulės spinduliais, Bernardo Brazdžionio eilėmis pradėjo pedagogė, tremtinių šeimos atžala Verutė Nekrevičiūtė. Ji susirinkusiuosius pakvietė pažvelgti ir į šiandienos situaciją Lietuvoje. „Draudžia vieną, draudžia kitą… Reikia laisvės apsispręsti, kaip elgtis, reikia laisvės kūrybai ugdyti vaikus, suteikiant galimybę atsiskleisti jų gabumams čia ir dabar. Tik laisvas apsisprendimuose žmogus yra laimingas“, – kalbėjo ji.
Malonė šiai akimirkai
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios kunigas Audrius pasidalijo asmenine patirtimi. „Mano močiutė patyrė tremtį. Kai jos klausdavau apie skausmo, kančios akimirkas, ji visuomet atsakydavo tik vienu sakiniu: „Aš dėkoju Dievui už šią dieną ir meldžiu, kad tai nepasikartotų“, – prisiminė kunigas ir pabrėžė, kad būtent močiutė jį išmokė branginti Lietuvą, o šie jos žodžiai visuomet pulsuoja patriotiškumu.
Minėjime dalyvavusi vicemerė Rūta Cirtautaitė rajone pasigedo iškeltų Lietuvos vėliavų. „Šiandien labai daug važinėjau po rajoną. Ši dieną verta prisiminti istoriją. Tačiau beveik niekur nemačiau vėliavų: nei su juodu kaspinu, nei be jo. Atminti tremtį nereikia prievartos. Juk tai mūsų pilietiškumas. Saugokime, ką turime ir kuo džiaugiamės. Istoriją pirmiausia išsaugokime savo vaikuose ir anūkuose. Mylėkime savo šalį ir šią dieną“, – kalbėjo vicemerė.
