„Istoriją pildykime šviesiais puslapiais“, –

sako istorikė, paveldosaugos ekspertė, Gargždų miesto garbės pilietė Janina Valančiūtė

Prieš 766-erius metus Gargždų vardas pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Tad miesto gimtadienis siejamas su šia data. Švęsdami jį dar kartą atsiverskime 1998 metais išleistą „Gargždų miesto ir parapijos istoriją“, kurią parengė istorikė Janina Valančiūtė. Tai jos beveik dešimties metų triūsas Lietuvos archyvuose, bibliotekų rankraštynuose, muziejų saugyklose renkant faktus apie miestą, bendraujant su istorinių įvykių liudininkais. Paprašėme istorikę prisiminti šį darbą ir pažvelgti į ateitį.

Svarbi patirtis

– Daugelio gargždiškių namuose rastume 1998 metais išleistą „Gargždų miesto ir parapijos istoriją“, kurią sudaro 527 puslapiai, iliustruoti nuotraukomis, įvairiais dokumentais. Kas svarbiausia istorikui imantis tokios apimties darbo? Ar susidūrėte su kokiomis nors kliūtimis?

– Tokio leidinio rengimui yra svarbi patirtis istorinių tyrimų srityje, darbo archyvų fonduose su pirminiais šaltiniais praktika ir autoriaus nuostata konsultuotis, tartis su labiau išmanančiais, autoritetingais specialistais.

Su kliūtimis nesusidūriau. Atvirkščiai, stebino jį inicijavusių, idėją palaikiusių ir vienaip ar kitaip rengiant leidinį padėjusių žmonių geranoriškumas. Su dėkingumu prisimenu leidinio sumanytojus –­ tuometę Gargždų miesto seniūnę Rūtą Cirtautaitę, Gargždų parapijos kleboną kan. Joną Paulauską. Esu dėkinga dailininkei, knygos viršelio autorei Miglei Datkūnaitei, „Bangos“ laikraščio redaktorei Vilijai Butkuvienei, buvusiai Gargždų seniūnei Žibutei Gincienei, buvusiems Klaipėdos rajono savivaldybės merams Česlovui Banevičiui, Vaclovui Dačkauskui, tuomečiam Kultūros skyriaus vedėjui Juozui Gutauskui ir Kultūros namų direktoriui a. a. Vytautui Rimavičiui, Gargždų garbės piliečiams Česlovui Tarvydui, Aldonai Vareikienei, mokytojams Edvardui Cirtautui, Birutei Grybauskaitei, a. a. Sofijai Lamanauskienei, Gargždų istorija besidominčiam Rimui Lukošiui ir visiems, kam rūpėjo leidinys. Man buvo svarbu ir pirmas padrąsinantis iš Gargždų kilusio žinomo istoriko atsiliepimas ­– periodikoje pasirodęs KU prof. dr. Vyganto Vareikio straipsnis.

Pažinti giliau

– Per tuos 20 metų galbūt radote naujų faktų, susijusių su Gargždais, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas savo miestą mylintis žmogus?

Renkant medžiagą objektų Gargžduose ir apylinkėse vertinimui paveldosaugos požiūriu (paveldosaugos specialioji ekspertizė – J. V.) archyviniuose dokumentuose aptikta naujų faktų, kuriuos išanalizavus, tikėtina, atsirastų galimybė papildyti, patikslinti monografijoje pateiktą Gargždų miesto ir parapijos raidą.

Dėl savo miestą mylinčio žmogaus – manau, kad esminiai iki šiol žinomi Gargždų istorijos faktai yra užfiksuoti archyvinės medžiagos pagrindu parengtame minėtame leidinyje. Gal reiktų jį tiesiog perskaityti ar skaityti atidžiau, įsimenant, pvz., pirmą Gargždų paminėjimą šaltiniuose, katalikų bažnyčios raidos svarbiausius momentus, savivaldos privilegiją, žinoti Gargždų dvaro sodybos vietą. Kartais ieškom to, kas jau surasta, ištirta ir pateikta, bet išsamiau nesam susipažinę.

– Ar gargždiškiai, Jūsų nuomone, domisi, vertina gimtojo miesto istoriją? Kas jus, kaip istorikę, džiugina, o kas galbūt kelia nerimą ar liūdina?

– Gargždiškiai ir domisi, ir didžiuojasi miesto istorija. Liūdina pastebimos tendencijos Gargždų istoriją „prisimatuoti sau“. Linkiu nepasiduoti siekimui istorijos faktus ignoruoti, iškraipyti ar „retušuoti“, panaudoti primityviam politikavimui.

Verta pakartoti

– Gal sulaukėte pasiūlymų 2000 egzempliorių tiražu išleistą „Gargždų miesto ir parapijos istoriją“ papildyti ir išleisti pakartotinai?

– Knyga kartą jau buvo pakartotinai išleista 2003 metais buvusios vicemerės Rūtos Cirtautaitės iniciatyva, palaikant Gargždų seniūnui Sauliui Bakšinskiui. Mintis dėl pakartotino leidimo ne kartą kilo ir man pačiai iš paskatos leidinį papildyti, patikslinti rasta medžiaga, pvz., ir Gargždų krašto muziejaus fondų, naują leidimą parengti bendradarbiaujant su muziejumi. Be to, per dvidešimt metų nuo leidinio pasirodymo ne kartą kreipėsi žmonės klausdami, kur galima leidinį įsigyti. Manyčiau, kad papildomas leidimas būtų tikslinga.

– Ko palinkėtumėte miestui, kurio Garbės piliete tapote 2010 metais? Ką šiandien Jums reiškia šis vardas?

– Miestui linkiu savo istoriją pildyti reikšmingais, šviesiais puslapiais. Norėtųsi, kad čia būtų saugu ir jauku gargždiškiams, įdomu jame apsilankantiesiems.

Iki Gargždų garbės piliečio vardo iki šiol „augu“ ir tikrai dar „nepriaugau“. Tą suprantu pirmiausia kaip didelę atsakomybę.


Nuotr. iš Gargždų krašto muziejaus fondų.

Gyvenimas. Tikėjimas. Viltis

Ir įkvėpimas,

Ir meilė širdyje, ir sielos gilumoj,

Pažinti Dievą, artimą, save,

Duotą gyvenimą, skirtą likimą…

Galiu šiandieną šičia, čia…

Gargždai. Naujai atkurtas skveras.

Knygynas, prieš jį plytinti erdvė.

Gimtinė. Laikui bėgant keičias

Tik išorė, o ne gelmė.

Gargždai, mano vaikystės miestas,

Mokslo draugai. Parko ramybė. Žaluma.

Jaunystė. Polėkiai, svajonės. Erdvės…

Gyvenimiškos pamokos. Branda.

Gera Gargžduos.

Visa širdim myliu šį miestą.

Bažnyčios bokštas, kryžius laimina mane.

Tikėjimas. Viltis ir

Begalinė Dievo meilė

Taika, ramybė sielos gelmėje…

Viktoras STALMOKAS


Parengė Laima ŠVEISTRYTĖ

A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content