Jurgiui Šauliui skirta paroda atkeliavo į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinę Kaune

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) būstinės salėje Kaune (Laisvės al. 39) balandžio 14 d. pradėta eksponuoti kilnojamoji paroda „Nepriklausomybės akto signataras, pirmasis Lietuvos pasiuntinys dr. Jurgis Šaulys“. Pirmą kartą ši paroda visuomenei buvo pristatyta Gargždų krašto muziejuje šiemet vasario 16 d. Nuo kovo 16 d. paroda buvo eksponuojama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Ta proga surengtame Lietuvos ambasadorių klubo renginyje vykusi paskaita-diskusija transliuota per internetą Lietuvos diplomatams užsienyje. Abiejuose parodos ekspoziciniuose pristatymuose: Gargžduose ir Vilniuje Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro (LGGRTC) vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas tarp kitų pasisakiusiųjų skaitė po pranešimą.

O balandžio 14 d. atkeliavus parodai į Kauną, LPKTS buveinės salėje istorikas susirinkusiems skaitė viešą paskaitą, kurioje glaustai apžvelgė žymaus lietuvių politiko ir diplomato dr. Jurgio Šaulio gyvenimo bei veiklos esminius etapus.

Ypatingas dėmesys paskaitoje buvo atkreiptas į dr. Jurgio Šaulio vaidmenį Lietuvos Tarybos Vasario 16-osios diplomatinio akto priėmimo istorijoje. Tiek šio akto pirmasis sakinys, tiek paskutinysis yra būtent diplomatinio pobūdžio, nes kreipiamasi į kitų šalių vyriausybes. J. Šaulys, kaip dabar žinoma, ne tik surašė šį aktą lietuvių ir vokiečių kalbomis, bet tą pačią 1918 m. vasario 16 dieną įteikė jį Vilniuje rezidavusiam vokiečių diplomatui Georgui fon Boninui (Georg von Bonin). Ne mažiau svarbus dalykas šio akto atsiradimo istorijoje buvo Jurgio Šaulio, kaip įgaliotojo Lietuvos Tarybos atstovo, kelionė į Berlyną, kur 1918 m. vasario pradžioje jis tarėsi su įtakingais vokiečių politikais Lietuvos nepriklausomybės klausimu.

LGGRTC vyriausiasis istorikas dr. A. Vyšniauskas, iliustruodamas savo paskaitą Kaune, atkreipė dėmesį į 1939 m. išleistą Lietuvos pašto keturių ženklų seriją, skirtą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dvidešimtmečiui. Šių pašto ženklų dailininkas buvo Adomas Varnas, kuris neabejotinai turėjo konsultuotis su Vasario 16-osios akto signatarais dėl istorinio momento autentiškumo perteikimo. Serijos 15 centų nominalo raudonos spalvos pašto ženkle vaizduojamas momentas, kai visiems Lietuvos Tarybos nariams stovint daktaras Jonas Basanavičius skaito Aktą, o šio ženklo apačioje didelėmis raidėmis parašyta: 1918-II-16 LIETUVOS TARYBA SKELBIA NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVĄ.

15 centų nominalo pašto ženklas buvo atspausdintas 5 mln. tiražu, dar buvo ir to pačio atvaizdo 35 centų nominalo violetinis ženklas, atspausdintas 1 mln. tiražu. Su šiais Lietuvos pašto ženklais išleisti ir du pašto blokai, vienas jų – 40 tūkst. tiražu, kitas – 10 tūkst. tiražu. Be to, Lietuvai 1939 m. rudenį atgavus Vilnių, kuriame ir buvo priimtas Vasario 16-osios aktas, papildomai 400 tūkst. tiražu Lietuvos paštas išleido raudoną 15 centų nominalo ženklą su juodu įspaudu, kuriame užrašas – VILNIUS 1939·X·10, o virš jo – Gedimino stulpų simbolis. Violetinis 35 centų nominalo pašto ženklas su analogišku įspaudu buvo išleistas 200 tūkst. tiražu. Taigi, iš viso 6 mln. 650 tūkst. tiražu išleistų pašto ženklų grafikoje matome Adomo Varno vizualiai perteiktą iškilmingą 1918 m. Vasario 16-osios momentinę sceną. Priešakinėje eilėje Jonui Basanavičiui po dešine ranka arčiausiai pavaizduotas stovintis Jurgis Šaulys, o po kaire – Antanas Smetona. Nestebina ir kunigo Vlado Mirono pozicionavimas arčiau centro, mat 1938 m., kai A. Varnas rengė pašto ženklo grafiką, šis signataras užėmė reikšmingą Lietuvos „ministerio pirmininko“ postą. O Jurgio Šaulio pozicionavimas arčiau Basanavičiaus gali būti geriau suprantamas, atsižvelgiant į Lietuvos Tarybos pirmojo vicepirmininko ir generalinio sekretoriaus neeilinį vaidmenį Vasario 16-osios istorijoje 1918 metais.

Minėtame pašto ženkle gali nustebinti kas kita. Mat vizualiai išdidinus tos „markutės“ centrinę atvaizdo dalį, pasimatė, kad Jono Basanavičiaus visiems Lietuvos Tarybos nariams skaitomo Vasario 16-osios akto lapo atvirkščioje pusėje dailininkas stilistiškai irgi pavaizdavo tekstą.

Atrodo kažkaip keistai, atvirkštinė lapo pusė turėtų būti kaip ir tuščia bei vaizduojama baltai, ką vizualiai ir techniškai buvo nesunku pašto ženkle parodyti. Vis dėlto čia nieko keisto, jei atsižvelgtume į kauniečio profesoriaus dr. Liudo Mažylio 2017 m. Berlyne surasto ir paviešinto Lietuvos Tarybos Vasario 16-osios akto atvaizdą. Mat tas dvikalbis rankraštinis aktas (Nutarimas / Beschluss), jį perlenkus vertikaliai per vidurį, kaip tik ir atrodo kaip iš abiejų pusių prirašytas dokumentas. Yra pagrindo manyti, jog dr. Jurgio Šaulio surašytas diplomatinis aktas kaip tik ir buvo skaitomas balsu, laikantis procedūrinės tvarkos tam, kad po juo būtų pasirašyta. O kadangi dvigubą lapą nepatogu laikyti pilnai ištiestą, tai Jonas Basanavičius ir galėjo garsiai skaityti jį sulenktą. Jei to Lietuvos Tarybos posėdžio metu ir buvo pasirašyti keli akto egzemplioriai, tai nebuvo būtina kiekvieną kartą juos skaityti balsu iš naujo. Teisiškai protokoliškai užteko perskaityti vieną pagrindinį. Daugiau kaip šešis su puse milijono kartų tiražuotas Adomo Varno sukurtas „vizualas“ yra tam tikras papildomas argumentas, kad Jurgio Šaulio surašytasis Nutarimas/Beschluss kaip tik ir buvo tas pagrindinis Akto egzempliorius, įgijęs didžiausią vertę tarptautinės teisės požiūriu. Juo labiau, kad jis per vokiečių diplomatą buvo įteiktas Vokietijos vyriausybei, kas sudarė pakankamą pagrindą Berlyne naujai išjudinti Lietuvos valstybės pripažinimo klausimą.

Kilnojamąja parodą „Nepriklausomybės akto signataras, pirmasis Lietuvos pasiuntinys dr. Jurgis Šaulys“ parengė Jurgio Šaulio draugija (pirmininkė – Gintarė Sargūnaitė), finansiškai parėmus Klaipėdos rajono savivaldybei. Apie šios parodos atidarymą Gargžduose pranešė ne tik žiniasklaida Lietuvoje, bet ir spauda lietuvių išeivijoje.

Šiemet gegužės mėnesį minėtą kilnojamąją parodą numatoma eksponuoti Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje. Planuojama, kad vasarą parodos stendai pasieks Palangą, kur nuo birželio mėnesio bus eksponuojami miesto Savivaldybės viešosios bibliotekos patalpose. Tada su ja galės susipažinti ne tik palangiškiai, bet ir gausūs pajūrio kurorto poilsiautojai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija

Raimundo Kaminsko, Arūno Vyšniausko, LGGRTC ir LR užsienio reikalų ministerijos darbuotojų, nuotr.