Kaip aš „skaitau“ skulptūrą „Banga“?

Tai idealus pavadinimas ir sukurta (įkūnyta, integ­ruota, įtvirtinta, gal kiek užslėpta) simbolika ypatingai teisingu laiku ir tinkamoje vietoje – kylančio miesto (visuomenės, futbolo, kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir t. t. bendruomenių, visų veiklų visose gyvenimo sferose) simbolis.

1. Nežinau futbolo klubo istorinio pragyvenimo laiko plačiąja prasme – kas valdo, finansuoja, žaidžia, politikuoja ir t. t. – įtvirtinto ir grįsto vien tik pergalėmis. Gyvenimas, o ypatingai pastaraisiais metais pakankamai banguojantis.

2. Nežinau laiko, kada laik­raštis „Banga“ kiekvienu savo šviežiu numeriu 100 proc. vykdė objektyvios žiniasklaidos misiją ir tuo būdu džiugino miesto ir rajono gyventojus – visokio lygio ir objektyvumo straipsnių buvo, yra ir bus, nes taip ir turi būti, kad nesusikauptų vien tik vienodo pobūdžio frakcijos. Tai absoliučiai pastoviai ir objektyviai banguojanti įmonė, kurios pagrindinį produktą – laik­raštį – vartoja plačioji visuomenė.

3. Nežinau laiko, kad nebanguotų Gargždų miesto gamtos dovana – Minijos upė – tai tiesiog neįmanoma.

4. Nežinau laiko, kad nebanguotų Minijos bangele pasipuošęs kino teatras: buvo kino teatras, rekonstruotas į kino teatro ir diskotekų – šokių maratonų salę, bandyta įrengti kavinukę, balansavęs ant nulinio žiūrovų skaičiaus, 21 amžiuje dar sodinęs žiūrovą ant medinių kėdžių, renovuotas ir komfortiškai priimantis kino žiūrovą, konferencijų dalyvį, kino muziejaus lankytoją ir kavos mėgėją – bangų bangos.

5. Nežinau Gargždų miesto nei 50-ies, nei 100-mečio laikotarpio nebanguoto gyvenimo – istorijų istorijos, įvykiai, gaisrai, džiaugsmai ir vargai – vien tik bangos.

6. Nežinau nei Savivaldybės administracijos, nei Savivaldybės tarybos vienodai lygaus darbo ir atstovavimo laikotarpio – viskas keičiasi, kyla, leidžiasi, skuba ir vėluoja.

7. Nežinau Valstybės (LR) nebanguoto gyvenimo laikotarpio – Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis jau beldžiasi – 2018 – tai ypatingai tinkanti simbolika paminėti tokiu kūriniu tokį svarbų įvykį. Nebereikia išradinėti, ieškoti variantų, čia viskas telpa/sutalpinta…

8. Puošniausia šioje istorijoje Justino Marcinkevičiaus išsakyta neabejotina vertybė – paklaustas, kas jam yra vertybė, Jis sakė: kuk­lumas, kuklumas ir dar kartą kuk­lumas – mūsų Valstybė nedidelė, mūsų miestas ne didmiestis, mūsų laikraštis ne 100 puslapių, mūsų komanda ne aukščiausios lygos, mūsų kino teatras ne „Cinamon“. Ir mūsų SKULPTŪRA – ne 20 metrų, ir skveras kuklus – ne Raudonoji aikštė, todėl tinkanti tik koncentruotoje, „įrėmintoje“ erdvėje – ne laukymėse. Beje, turinti vidinės galios – dar nepastatyta, nepašventinta, bet jau kelianti įvairias emociniu pagrindu kylančias bangas – akivaizdu, kad Bangos miestui neišvengiamai būtina.

Grakšti, kukli, meniška, verčianti mąstyti, kviečianti kilti, simbolizuojanti miesto ir Valstybės gyvenimo iššūkių raidą, vertinanti miesto ir rajono visuomenės aukštą lygį, skirta ne primityviai vertinančiam. Leidžiu sau taip manyti.

9. Nežinau, ar futbolo bendruomenė – ne miesto bendruomenės dalis, kad ją reikia „įrėminti“ tik stadiono teritorijoje… primena indėnus.

Prašalaitis („Bangos“ redakcijai laiško ir eilėraščio autoriaus vardas ir pavardė žinomi)


Čia visko buvo – kilo, krito, kėlė

Skambėjo žirgo pasagėlė

Čia plukdė Minija vargus ir sielas

Iš pelenų vėl kilo mielas

Nedidelis, tačiau švarus, jaukus

Primindamas senus namus

Kai nesuvokiamus net tris kartus

Kas pasiuntė baisius gaisrus

Pasiglemžė per laiką gėrį kurtą

Lietuvių, žydų krautą turtą

Ne tik gaisrai – „vaduotojai“ darbavos

Tad toks ir miesto veidas gavos

Susimkim, broliai, mes už rankų ir galvos

Užkopkime ant Kalniškės kalvos

Atverkime akis ir žvelkim tiesiai

Kur stovi parko prieglobsty – pavėsy

Vis atsinaujinantis miestas su puikiom skulptūrom

Statytom mąstantiems – tikrai ne „dūrom“

Pastumkime kvailas ambicijas į šoną

Transliuokim viens kitam tik gerą toną

Statykim, renovuokime namus, centrus

Nutieskime šaligatvius, takus, kelius

Sodinkime gėles, kilmingus krūmus

Užuoskime tik švenčių fejerverkų dūmus

Kai kylant miestui Laisvės aikštei rasim vietos

Neliks ir sieloje skylės – tuštybei vietos

Neliks pagiežos ar karalių stiliaus

Dažniau girdėsis jau pamirštas myliu,

Brolau, mes esam ant bangos

Tik pažiūrėk mieste kiek tobulos dangos

Kiek meno pavyzdžių, erdvių kiek sutvarkytų

Vaikams, jaunimui ir senjorams – prašalaitis pasakytų

Žinai, bičiuli, čia geriausias miestas

Nedaug elektros reikia – šypsenom apšviestas

Matai kaip bronzinė banga vėl bangą kelia

Naujiems sumanymams, geriems darbams ir meilei tiesia kelią.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content