Karklę nuklojęs plastikas priartino ekologinę katastrofą

Problema
29 birželio, 2015
0

Pajūrio regioninio parko nuotr.: taip plastiko mase nuklotas Karklės pajūris atrodė sekmadienį.

Karklės paplūdimį pasiekė žmonijos rykštė – plastikas. Praėjusį savaitgalį didžiulis susidėvėjusių plastiko atliekų kiekis nuklojo maždaug kilometrą Baltijos jūros kranto. Nors poilsiautojai aikčiojo nuo tokio nemalonaus vaizdo, specialistai atviri – ne kas kitas, bet žmonės kalti dėl šiukšlėse skęstančių vandens telkinių. Esą prie tokių reiškinių laikas priprasti, o situaciją taisyti galima tik vienu būdu – mažinti plastikinių maišelių naudojimą.

Surinko per dvi dienas

Plastiko atliekas poilsiautojai pamatė praėjusį savaitgalį. Jos driekėsi maždaug kilometro ruože nuo Olandų Kepurės skardžio iki Plazės rezervato. Svarstyti, iš kur šios šiukšlės atsirado, nebuvo kada – reikėjo iškart organizuoti jų rinkimą. Šią pareigą iškart prisiėmė Kretingalės seniūnija, kurios teritorijoje šiukšlės ir buvo išmestos. Anot seniūno Vytauto Gūžo, pirmadienį dirbo šeši žmonės, antradienį – keturi. Į pagalbą suskubo seniūnijos darbininkai, atsirado padėti galinčių pavienių gyventojų. „Labai pagelbėjome išspręsti šitą problemą – suorganizavome žmones ir per dvi dienas surinkome 15 didžiulių maišų šitų šiukšlių. Per Jonines pajūryje jau buvo švaru. Pats dalyvavau ir mačiau. Kitą dieną gyventojai jau rašė elektroninius laiškus ir dėkojo, kad atliekos surinktos“, – teigė seniūnas.

Darbininkams teko rinkti ne plastikinę tarą ar maišelius, o apirusią, tąsią plastikinę masę. „Keista tai, kad šiukšlės į krantą išmestos srovėmis. 100–200 metrų jokių šiukšlių nematyti, o toliau kokius 200 metrų nuklotas ištisas ruožas“, – stichija stebėjosi seniūnas.

Esą samdyti šiukšles galinčią išvežti techniką nebuvo kada, todėl atliekas savo automobiliais vežė patys tvarkdariai. „Matėme, kad poilsiautojai stebėdamiesi fotografavo prie pat skardžio privažiavusį krovininį autobusiuką, gal yra susiruošę kur tas nuotraukas siųsti. Iš tikrųjų į mašiną tiesiog buvo kraunamos atliekos“, – ramino V. Gūžas.

Kaltinti siūlo save

Kretingalės seniūną jūreiviai tikino, kad tokios atliekos galėtų būti didelių laivų „palikimas“, esą mažai tikėtina, kad pavieniai žmonės į jūrą tokius kiekius sumestų. Tačiau ekologai siūlo nusiimti rožinius akinius ir pasidomėti, kas dedasi pasaulio vandenyse.

„Plastiko atliekų Baltijos jūros krante bus dažniau ir daugiau“, – optimizmo neįkvėpė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis. Anot jo, Baltija yra masiškai šiukšlinama plastiku, o tokiose atliekose skęsta viso pasaulio didieji vandenynai. „Tai, ką pamatėme šičia, dar yra labai gera situacija, palyginti su Atlanto vandenynu, kur plaukioja milžiniškos šiukšlių salos. Manau, kad tai ne iš laivų išpilta, o būtent mūsų pačių suvartotos žemyninės kilmės atliekos“, – įsitikinęs jis.

E. Paplauskis pateikė elementarų pavyzdį – patvinusi Minija sekdama pasiima ir krante buvusias mūsų paliktas šiukšles, kurios galiausiai įteka į Baltiją. Esą būtent tokios srovės susūkuriuotos atliekos ir buvo išmestos į krantą: „Matėsi, kad atliekos nevienodą laiką jūroje prabuvusios – vienos daugiau, kitos mažiau apirusios. Dėl to manau, kad jos suplaktos srovių.“

Nebebruks plastikinių maišelių

Iš upių sutekančios ar kitais būdais jūroje liekančios atliekos ypač paveikusios Atlanto vandenyną. Ekologas priminė, kad viena didžiausių atliekų salų yra ties Florida. Visgi jis neneigia, kad telkinius teršia ir laivai, tačiau ne pramoniniai, o kruiziniai ar rekreaciniai. Vandenyje tirpdamas plastikas patenka į maisto grandinę – juo apsinuodija paukščiai, žuvys.

„Plastiką žmonija gamina neįtikėtinais kiekiais. Nuo 1950 m. jo vartojimas padidėjo 2 kartus, o iki 2050 m. bus padidėjęs net 3 kartus“, – grėsmę priminė E. Paplauskis. Visgi vilties suteikė Europos Sąjunga, kai pernai buvo priimta Pakuočių direktyva, įpareigojanti gamintojus įrodyti, jog jų pakuotės nekenksmingos aplinkai ir žmogui. Iki 2019 m. 80 proc. norima sumažinti plastikinių maišelių naudojimą, palyginti su 2010 m., kai vienas europietis vidutiniškai sunaudojo 198 plastikinius maišelius, iš kurių 90 proc. buvo lengvieji. Tais pačiais metais daugiau kaip 8 mlrd. plastikinių maišelių tapo šiukšlėmis. Taip tikimasi atpratinti žmones nuo besaikio plastiko vartojimo ir suvaldyti globalią katastrofą.

Prieš išmesdami šiukšlę ten, kur mesti nederėtų, susimąstykite: per kiek laiko ji suirs.