Karklės perlą skandina investicijų stoka

Nuo rajono centro nutolusi Karklė skalaujama ne tik Baltijos jūros, bet ir daugybės neišspręstų infrastruktūros problemų. Keliai, dviračių takai tokie, kad iki nelaimės – vienas žingsnis. Bendruomenei taip pat stinga viešų susibūrimo erdvių, tad vis dažniau pasigirsta kalbų apie etnokultūrinio muziejaus radimąsi, bažnyčios statybas. Žvejų iki šiol neišsipildžiusi svajonė – prieplauka.

Karklė – unikali visos Lietuvos atžvilgiu, tai nenugludintas perlas, kurį atverti plačiajai visuomenei nepavyksta dėl investicijų stokos, menko dėmesio valstybiniu mastu.

Dviratininkai – potencialūs donorai

Su Klaipėdos rajonui priklausančiu pajūrio ruožu neseniai susipažino aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Jis kartu su delegacija aplankė Olando Kepurės skardį, senąsias Karklės kapines, įvertino dviračių takus.

Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius informavo, kad regioninės reikšmės kelio Klaipėda–Dargužiai dalis eina per Karklės kaimą, t. y. Placio g. Šiuo metu dviratininkai važiuoja važiuojamąja kelio dalimi, pati gatvė nėra plati, tad susidaro daug pavojingų situacijų. Dviračių takas iš Karklės Palangos link yra geros būklės, tačiau čia iškilo kita problema: jis sutampa su keliu, skirtu savininkams patekti į privačius žemės sklypus. Tad dviratininkams tenka prasilenkti su statybininkų sunkvežimiais. Išeitis – taip pat rekonstrukcija, kelio atskyrimas dviratininkams ir sklypų savininkams.

„Kai bus dviratininkų lavonų, tada atsiras lėšų dviračių takams? Dabar būsimi donorai važinėja“, – ministrą K. Trečioką prie sienos rėmė į Pajūrio regioninio parko direkciją susirinkę Karklės gyventojai. „Lavonų palaidojimas kainuoja, tačiau pinigų dėl to neatsiranda. Nereikia manyti, kad visi esame tamsuoliai ir nesuprantame problemos esmės. Milijonai iš dangaus nebyra. Aplinkos ministerijai pagrindinis prioritetas yra aplinka. Keliai, kita infrastruktūra mums rūpi, tačiau investiciniu požiūriu tam neturime pinigų. Turėsime ieškoti kitų sprendimo būdų“, – emocijas slopino aplinkos ministras.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas akcentavo, kad yra padarytas pagrindinio per Karklę einančio kelio techninis projektas, į kurį įeina ir apšvietimas, inžineriniai tinklai, dviračių takas, automobilių aikštelės. Sąmata – apie 14 mln. Lt. Savivaldybei tektų prisidėti apie pusę sumos. Vyksta derybos su Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija prisidės pagal galimybes. Juk Karklės infrastruktūra reikalinga ne tik vietiniams gyventojams, bet ir visiems atvykstantiesiems į pajūrį iš visos Lietuvos, įvairių užsienio šalių.

Įsteigė naują etatą

Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso apie 10 km pajūrio. Kad pastarasis būtų tvarkingas, Savivaldybės administracijoje, Kretingalės seniūnijoje, nuo liepos 1 d. įsteigtas naujas specia­listo etatas, kurį užėmė Algirdas Račkauskas. Jo etato išlaikymas per metus Savivaldybei kainuos apie 7 254 Eur.

„A. Račkausko pareiga – rūpintis aplinkos priežiūra: žaliųjų plotų, kelkraščių pjovimu, takų, laiptų, stendų, suolų tvarkymu. Būna, kad į krantą išmeta ir negyvų ruonių, kurie sveria ir 300 kg, tai šis žmogus traktoriumi juos išveža. Kretingalės seniūnijoje yra dar du aplinkos tvarkymo darbininkai – Donatas Skruibys ir Liuda Jankuvienė. Vasarą, žinoma, karščiausias taškas yra Karklė, tačiau atšalus, pavyzdžiui, A. Račkauskas, galės dirbti ir Girkaliuose, Kretingalėje, Plikiuose. Juk jis yra dailidė, tai ir langą, ir duris sutvarkyti geba. Kita vertus, pajūris yra populiarus ir žiemą, čia atvykstančiųjų netrūksta“, – „Bangai“ tvirtino Kretingalės seniūnijos seniūnas Vytautas Gūžas.

Statys etnokultūrinį kaimą?

Karklė įgautų naują kvėpavimą, jei pavyktų pastatyti etnokultūrinį Karklės kaimą – muziejų po atviru dangumi – įsitikinęs Klaipėdos rajono gyventojas, „Žaliojo slėnio“ vystytojas Rolandas Norvilas. „Daugelis yra aplankę Rumšiškes, tad čia galėtų būti kažkas panašaus. Pastatytame etnokultūriniame kaime veiktų amatų dirbtuvėlės, žmonėms būtų sudarytos sąlygos įvertinti krašto architektūrą. Po edukacinės programos – papietauti“, – svarstė R. Norvilas. Jo nuomone, tai pritrauktų žymiai daugiau turistų. Etnokultūrinis kaimas būtų vieša erdvė, atvira lankytojams. Pašnekovas teigė žinąs ir fondą, kuris finansuotų tokį projektą, valstybės finansinio prisidėjimo nereikėtų.

„Pats neturiu ten jokių žemių, tiesiog esu rajono gyventojas, iš visuomeninio poreikio siūlau šią idėją. Kaip mes „Žaliajame slėnyje“ pasirinkome modernią kryptį, taip galbūt čia kažkas pasirinks etnokultūrinę. Reikia tik sklypo, kuris būtų it švarus popieriaus lapas, nesugadintas. Tam tinka teritorijos palei rezervatą“, – kalbėjo R. Norvilas.

Aplinkos ministrui K. Trečiokui jis pasiūlė dalyvauti darbo grupės veikloje šiuo klausimu. Nors Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas D. Nicius tvirtino, kad tai savivaldos lyg­mens reikalas, ministras užtikrino, kad Aplinkos ministerijos durys atviros. Iš anksto suderinus darbotvarkę, galima planuoti susitikimus sostinėje.

Kad viešų susibūrimo vietų Karklėje trūksta, pripažino ir D. Nicius. Anot jo, yra planų atstatyti ir Karklės bažnyčią, tam žemės sklypas jau suformuotas.

• Pajūrio krantus skalaujanti Baltija negrįžtamai ardo kopas, baiminamasi, kad audros gali nuplauti ir senąsias Karklės kapinaites. Klaipėdiškis mokslininkas Petras Vaičiūnas akcentavo žinąs išeitį – krantus reikia sutvirtinti akmeninių riedulių eilėmis. Anot jo, tai išgelbėtų kopas, būtų užkirstas kelias krantų ardymui. „Karklės kapinaitėse yra palaidota mano draugų, tad man ne tas pats. Be to, labai mėgstu čia atvažiuoti pasivaikščioti. Turiu daug pažįstamų žvejų“, – sentimentų neslėpė mokslininkas. Jis prisipažino statybos darbų technologijos ir organizavimo, pramonės ekonomikos dalykus dėstęs net pačiam Klaipėdos rajono savivaldybės merui Vaclovui Dačkauskui. „Gabus studentas buvo, ne veltui Klaipėdos rajonas – geriausia vieta gyventi. Tačiau Karklei stinga dėmesio“, – įsitikinęs P. Vaičiūnas.
• Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys pastebėjo, jog šiuo atveju projektas būtų vykdomas pajūrio juostoje, dėl to riedulių atsiradimą, jų poveikį turėtų įvertinti atitinkami specialistai.