Karvė nugaišo prisismaližiavusi druskos?
Dvi karves pievoje ganęs Ližių kaimo gyventojas Jonas Bagočius šiandien varto vienos iš jų skrodimo išvadas. Ūmus apsinuodijimas karvę ištiko vos po kelių dienų, praleistų šioje ganykloje. Šeimininkas įsitikinęs, kad sūrimą iš prigimties mėgstančiam gyvuliui pražūtingas buvo nuo kelio bėgantis druskingas vanduo.
Viena išgyveno
J. Bagočius dvi karves ganė Ližiuose, prie pat kalno į gyvenvietę. Vyras guodėsi, kad gyvuliai šioje vietoje tepabuvo keletą dienų. Rugsėjo 27 d. rytą karvę pievoje jis rado kritusią. „Veterinaras atliko skrodimą, kurio išvadose diagnozuotas ūmus apsinuodijimas“, – pasakojo ližiškis. Rastos padidėjusios kepenys, kurių kraštai suapvalėję, taip pat didžiojo priešskrandžio, šliužo ir žarnų gleivinėse rastos kraujosrūvos.
Vyras įtaria vienintelę nugaišimo priežastį – druskingą vandenį. Ližiuose kelias juo laistomas, o žiemą druska intensyviau barstoma esą dar ir dėl to, kad greta eksploatuojamas naftos gręžinys ir nuolat važiuoja sunkiasvorės mašinos.
Nuo kalno visas vanduo teka tiesiai į ūkininko pievą, mat šalia nėra griovio ar lietaus drenažo. „Anksčiau šis 3 ha laukas nebuvo dirbamas. Jokių trąšų ar chemikalų negalėjo užsilikti. Tačiau paskutinėmis rugsėjo dienomis kaip tyčia stipriai lijo, ir vanduo nuo kalno bėgo tiesiai į pievą.
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Antanas Bauža tvirtino, kad tai pirmas tokio pobūdžio pranešimas tarnybos praktikoje. Viršininkas dėl to pats susisiekė su nukentėjusiu ūkininku bei skrodimą atlikusiu veterinaru. „Kelininkų naudojamo vandens ar druskos tyrimų nesame darę. Bet toks vanduo išties yra agresyvus, ir jei gyvulys prigertų gryno tokio vandens, jam gerai nebūtų. Ar karvė galėjo nugaišti dėl druskingo lietaus vandens, dabar sunku pasakyti. Reikėjo iš karto daryti detalius tyrimus, tirti skrandžio turinį, imti vandens mėginius. Paprastą skrodimą atlikus įtarimų nepatvirtinsi. Tačiau sunku tikėti, kad karvė nugaišo užgėrusi druskų, kurios ant kelio atsidūrė prieš du mėnesius“, – teigė A. Bauža.
Karvės jo gėrė iki soties, o aš neįtariau, kad tai gali pakenkti“, – kalbėjo J. Bagočius.
Antrąją karvę vyrui pavyko išgelbėti, nors pastaroji irgi negalavo. Šeimininko įtarimus sustiprino tai, kad gyvulį sunkiai sekasi pervesti per tą patį kelią: „Karvė puola laižyti žvyrą, reikia virbą turėti, kad pervesčiau. Matyt, dėl to, kad patinka sūrimas.“
Netiki nė procentu
Kelio priežiūra rūpinasi VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. J. Bagočius teigė įmonėje buvęs maloniai priimtas, tačiau vadovas esą tik paskėsčiojo rankomis – kelininkų kaltės įrodymų nėra.
„Klaipėdos regiono kelių“ vadovas Petras Kaučikas „Bangai“ tvirtino nė vienu procentu nemanantis, kad karvė galėjo nugaišti nuo druskingo vandens. „Vedame griežtą kelių laistymo apskaitą. Vasarą Ližių kelią patys laistėme tik kartą, todėl netikiu, kad karvė po dviejų mėnesių nugaišo dėl druskos. Žiemą bertos druskos nė pėdsako negali būti likę. Ar dažnai kelią druska barsto ar laisto patys naftininkai, informacijos neturiu“, – tvirtino P. Kaučikas.
Įmonės praktikoje tai precedento neturintis atvejis. „Žiemą tokio vandens į griovius nuteka nesuskaičiuojamai daug. Bet niekas nėra sakęs, jog dėl to vėliau gaištų gyvuliai“, – tikino kelininkų vadovas. Anot jo, įprastai keliai laistomi ir barstomi druska su techniniu natrio chloridu. Esant žemai minusinei temperatūrai, su stipresniu preparatu – techniniu kalcio chloridu. „Senais laikais būdavo tokia raudona druska su kalio priemaišomis. Ją naudodavome ledui tirpinti, o žmonės net laukus tręšdavo. Bet net toks stiprus mišinys gyvuliams ganyklose nekenkė“, – svarstė P. Kaučikas.
Sutartis su kelininkais
UAB „Manifoldas“ administracija „Bangą“ informavo, kad įmonė savo ruožtu laistymo darbų neatlieka – tai daro kelininkai pagal su įmone sudarytą sutartį. „Vasarą kelias vieną kartą buvo palaistytas gyventojų prašymu. Vandenį „Klaipėdos regiono keliams“ teikia mūsų įmonė, o už jo sudėtį kartu su cheminėmis priemaišomis atsako kelininkai“, – aiškino „Manifoldo“ atstovai. Jų tikinimu, iš naftos gręžinio tekančio vandens į pievas nutekėti negali nei teoriškai, nei praktiškai.
Ar galėjo pats gyvulių šeimininkas pažeisti reikalavimus ganydamas karves per arti kelio? Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vincas Letukas informavo, kad ne respublikinės reikšmės keliuose atstumas, kuriuo gyvuliai turi būti nutolę nuo tokio žvyrkelio, nėra reglamentuotas.
