Kažkas atsitiko mūsų kalbai

Lyg ir nieko, vis dar kalbame lietuviškai, pabaram mažaraščius ar keikūnus, pakritikuojame laidų vedėjų pataikavimą prastam skoniui, pasibaisime internetinių komentatorių žargonu. Kalbininkai dirba, kuria naujadarus, juk gyvenimo tempai tokie, jog vos ne kasdien atsiranda naujų daiktų ar reiškinių, kuriems prisireikia ir lietuviškų žodžių. Tačiau ne viena sritis ir apleista. Tarkim, užsieniečių pavardžių rašymas, ne, ne dokumentuose, o žiniasklaidos priemonėse.

Kaip paprastam skaitytojui žinoti, jog Amerikos prezidentas yra ne Trumpas, o Trampas? Kaip reikia ištarti garsiojo Erkiulio Puaro vaidmenį atliekančio aktoriaus pavardę? Sušė? O juk rašoma Suchetas? Atvažiuoja jis į Lietuvą, į Tryškių miestelį savo protėvių takais pavaikščioti, o vietiniai negali nė pavardės ištarti, nes nežino kaip. Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse Ukrainoje atstovaus grupė „Fusedmarc“. Ir kaip čia ištarti? Skaitant spaudinius ne kartą tenka suabejoti, ar teisingai sakai tą ar kitą pavardę, ar pašnekovas suvoks, apie ką kalbi. Va, tuomet ir kyla klausimas, kodėl vengiama žodžių transkripcijos. Nėra jau taip sunku šalia originalaus pavardės rašymo pridėti ir tarimą. Kaimyninės šalys, pvz. latviai, taip jau seniai elgiasi, o mūsuose vis norima kaip sudėtingiau. Paprastumas juk nėra prastumas.

Nemažai dar ginčų kyla ir dėl užsieniečių pavardžių rašymo dokumentuose, bet juk galima (ir jau baigiama) tai išspręsti. Kalba yra gyva, tad pokyčiai joje neišvengiami. Svarbiausia, kad nebūtų suardyta pati mūsų kalbos sistema. Man labai gražu, jog Vilniuje yra gatvės su dvigubu pavadinimu. Vienas lietuviškas, o kitas ta kalba, kuria pavadinta gatvė. Totorių – totoriškai, islandų – islandiškai. Kalbininkai bylinėjasi su savivaldybe. Bet ar yra ko?

O kai kurie mūsų įpročiai tokie gajūs, kad ir kalbos nemokėdamas dažnas ja šneka. Pažiūrėkite krepšinio varžybas. Pvz. žaidžia lietuvis garsioje Amerikos komandoje, jaunas, mokykloje rusų kalbos jau nesimokęs, o keikiasi tai rusiškai. Paskui įsižeidžia, kad rusu kas pavadino. Jeigu jau šie metai paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais, tai kaip būtų gražu, jei kiekvienas padarytume ką galim, kad mūsų kalba tą kultūra ir spinduliuotų.

Dalia DAUGĖLIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių