Kraštietės sukurta mokykla – tarsi švietimo oazė

„Laba diena, laba diena!“ – vos tik įžengus į Rygos lietuvių vidurinę mokyklą jaudinančiai nuteikia pasisveikinimų šuoras gimtąja kalba. Idealiai sutvarkyta aplinka, žydinčios gėlės, švara patalpose, dėmesingi darbuotojai ir nuotaikingi mokiniai – tai ne specialiai sukurta butaforija kokiai nors šventei. Tokia yra įprasta šios švietimo įstaigos kasdienybė. Ši tautinių mažumų mokykla dažnai vadinama antrąja Lietuvos ambasada Latvijoje, nes čia prieglobstį rado ir Latvijos lietuvių bendruomenių judėjimas. Tokią pozityvią atmosferą ir modernias mokymosi sąlygas kartu su bendraminčiais kolegomis bei remiant abiejų valstybių vyriausybėms sukūrė mokyklos direktorė, Gargždų miesto garbės pilietė Aldona Gedvilaitė-Treija.

„Bangos“ žurnalistų viešnagės metu ji mielai papasakojo, kuo mokykla gyvena dabar.

Praverčia senelio pasas

– Aldona, ne kartą esame savo skaitytojus, Jūsų kraštiečius, informavę apie Rygos lietuvių vidurinės mokyklos veiklą. Kaip sekasi šiuo metu?

– Mūsų mokykla Rygoje yra tokia populiari ir geidžiama, kad jei galėtume, tai papildomai dar suformuotume tris klases. Tad yra tam tikrų apribojimų siekiant čia mokytis. Pirmiausia svarbu lietuviška kilmė. Kokių tik dokumentų žmonės neatneša norėdami, kad jų vaikai lavintųsi būtent mūsų mokykloje. Net senelių pasus suranda, kiek daug jų buvo ištremta į Sibirą! Grįžę jie prisiglaudė Latvijoje, štai jų proanūkiai ir siekia būti mūsų mokyklos mokiniais.

Šiuo metu turime apie 400 mokinių, dirba 46 pedagogai, veikia popamokinės veiklos centras. Beje, džiaugiamės, kad neseniai mokyklos muziejus įvertintas pirma kategorija. Čia suformuotos dvi vertingos parodos „Lietuvių švietimas Latvijoje“ ir „Lietuviai Latvijoje: darbai ir pasiekimai“.

Traukia ugdymo kokybė

– Jūsų manymu, kodėl taip veržiamasi mokytis lietuvių vidurinėje mokykloje?

– Pirmiausia lemia kokybiški mokymo standartai. Turime aukštos kvalifikacijos pedagogų, labai pasišventusių savo darbui. Tai įrodo rezultatai. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad mūsų mokyklos moksleivių mokymosi vidurkis yra aukštesnis už Rygos ir šalies vidurkį. Ypač mus džiugina pasiekimai matematikoje, kurie yra aukštesni net už specialaus profilio mokyklų.

Po devintos klasės į mūsų mokyklą ateina nemažai naujų mokinių, kurie per trejus metus gerai išmoksta lietuviškai. Tai jiems atveria kelius studijuoti geriausiuose Lietuvos universitetuose. Džiaugiamės, kad mūsų mokiniai studijuoja Danijoje, Anglijoje, Kinijoje ir net ten dėsto.

Antra, mūsų mokykloje labai stiprios popamokinės veiklos centro galimybės. Mokiniai gali įvairiapusiškai lavintis čia pat, nevažinėdami po Rygą. Tai palengvinimas ir tėvams. Tai labai svarbu, kad mokinys tikslingai užimtas visą dieną. Yra ir kitų privalumų: štai pradinukams veikia pailgintos dienos grupės: tėvai juos atveža 8 val. ir ramiai pasiima baigę darbą.

Trečia, mokykloje vyrauja geras psichologinis klimatas. Abipusė pagarba: tiek iš mokinių pusės, tiek iš mokytojų. Tad mes nešvaistome laiko drausmės problemoms. Tikrai mokykloje jaučiamės lyg artimi giminės: juk joje kartu praleidžiame daugiau laiko nei namie.

Nuostata: be pykčių

– Kaip pasiekti tokios atmosferos mokykloje?

– Mokyklas, kuriose yra apie 1000 mokinių, vadinu nusikaltimu švietimui. Tokiomis sąlygomis neįmanoma normaliai dirbti. Esu tai patyrusi savo kailiu. Todėl mes labai laimingi, kad mūsų klasėse yra apie 12 mokinių, didžiausia – 20.

Laikausi nuostatos, kad gyvenimas yra per trumpas pykčiams ir rietenoms. Tarp kolegų diegiu pasitikėjimą, atidumą, meilę vienas kitam. Kol kas pavyksta. Labai tampriai bendradarbiaujame su tėvais, kai kurie net buvę mūsų mokiniai. Jie yra mūsų pagalbininkai, rėmėjai. Štai jie aktyviai dalyvavo talentų konkurse, tarptautiniame festivalyje „Mano tėviškės spalvos“ braukė jaudulio ašaras, matydami savo vaikus lietuviškai dainuojančius, šokančius.

Kartais jie pareiškia savo pastabų, pageidavimų – mes stengiamės įsiklausyti, jei tai padeda gerinti ugdymo procesą. Apskritai malonu, kad tėvai įvertina mūsų pastangas.

Bendros taisyklės – privalu

– Lietuvoje pedagogai pastaruoju metu kelia aliarmą dėl drausmės problemų.

– Svarbu visuotinai laikytis tam tikrų taisyklių. Mūsų mokyklose budi policininkai dėl visų saugumo. Mokyklos yra aptvertos tvora. Moksleiviams kategoriškai draudžiama išeiti už mokyklos ribų nuo 8 iki 18 val. Teritoriją esant būtinybei galima palikti tik su leidimu. Mes laikomės ir sveikos mitybos principų. Valgykloje iki 14 val. negalima nusipirkti jokių saldumynų. Tačiau mokykloje mokiniams nėra uždraustų erdvių: sporto salė, žiemos sodas, biblioteka, muziejus ir kt. Viskuo galima naudotis be jokių apribojimų.

Esu įsitikinusi, jog su mokiniais reikia kalbėtis gražiuoju, paaiškinti, kokių bendrų taisyklių kartu laikomės. Tačiau būtina sukurti ir adekvačias sąlygas. Jei reikalaujame, kad jie elgtųsi padoriai. Pavyzdžiui, mūsų valgykloje yra indų ir stalo įrankių komplektai. Tai ugdo poreikį valgyti kultūringai. Kiekvienas mokinys turi savo spintelę, gali persirengti. Turime dvi privalomas uniformas: kasdienę ir šventinę.

Tikrai žinau, kad mokyklos teritorijoje niekas nerūko: nei mokiniai, nei mokytojai. Tai mūsų garbės reikalas.

Idėjomis reikia užkrėsti

– Per daugiau kaip dvidešimt mokyklos gyvenimo metų ji puikiai sutvarkyta, jaukios patalpos, užklasinės veiklos galimybės. Bet juk tam reikia milijoninių lėšų. Kaip pavyksta jų gauti?

– Kaip jau sakiau, su mokiniais reikia kalbėtis. Tokios pat taisyklės laikausi bendraudama ir su Latvijos bei Lietuvos švietimo strategais, politikais, valdininkais. Su jais reikia kalbėtis, juos įtikinti, užkrėsti savo idėja. Ir tada net finansiniai reikalai pajuda. Štai tebepuoselėju aktų salės statybos idėją. Ji jau persikėlė į projektą ant mano kabineto sienų. Manau, ši svajonė taip pat bus įgyvendinta.

– Ar Latvijoje mokytojų triūsas deramai įvertintas? Ar pedagogų nenugąsdino euras?

– Latvijos vyriausybė labai atsakingai ruošėsi euro įvedimui. Ir dabar Švietimo ministerija atidžiai perskaičiuoja mokytojų darbo krūvius ir apmokėjimą. Rudenį atlyginimai bus pakoreguoti. Nepastebėjau, kad būtume nuskriausti įvedant eurą. Kai kurios kainos gal ir pasikeitė, ypač vaistų, bet nežymiai. Lietuviams noriu pasakyti: nebijokite. Laukiu, kada ir Lietuva įsives eurą, nereikės keistis pinigų važiuojant į gimtuosius Gargždus. Pasiilgstu savo kraštiečių. Parvežkit Lietuvai linkėjimus…


Aut. nuotr.: Gargždų miesto garbės pilietės A. Gedvilaitės-Treijos vadovaujama Rygos lietuvių vidurinė mokykla garsėja ne tik pavyzdingu statusu, bet ir gebėjimu bendrauti, dalintis savo patirtimi. Kas iš mūsų rajono mokyklų ten dar nesisvečiavo? Jei važiuosite į Rygą, geriausia dovana Aldonai – Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ numeriai. Jai įdomu, kaip sekasi mums visiems, kaip gyvena giminės, draugai jos gimtuosiuose ir mylimuose Gargžduose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių